Straipsnyje nagrinėjamos lietuvių kalbos kaip svetimosios mokymo problemos suaugusiųjų daugiakalbių grupėje. Aptariami teoriniai daugiakalbio mokymo bruožai: interkomprehencija, kalbinis ir daugiakalbis sąmoningumas, svetimosios K3 kalbos įsisavinimas, CLIL patirtys Vakarų Europos mokyklose. Analizuojama keletas kalbos mokymosi atvejų, iliustruojamų daugiakalbių studentų įrašais. Išskirtiniu atveju, kai studentui lietuvių kalba – jau vienuoliktoji aktyviai vartojama kalba, pokalbių su respondentu įrašuose atskleidžiami savarankiško kalbų mokymosi metodai, sunkumai, motyvacijos dalykai. Aptariama, kaip integruoti savarankiškai kalbos pramokusį studentą grupėje, kokius mokymo metodus ir konkrečius užduočių tipus ir kokias bendras mokymosi strategijas parinkti, kad būtų pasiektas numatytasis kalbos mokėjimo lygis.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.