Straipsnyje siekiama aptarti Lietuvos ir Italijos ekonominį bendradarbiavimą tarpukariu ir išskirti nagrinėjamų santykių ypatumus. Aptariamų šalių ekonominis bendradarbiavimas suprantamas kaip įvairių prekių ir produktų mainai – analizuojami eksporto ir importo duomenys. Lietuvos ir Italijos ekonominio bendradarbiavimo pasyvumą ankstyvojoje stadijoje užbaigė 1927 m. pasirašyta Lietuvos ir Italijos prekybos sutartis, garantavusi didžiausio palankumo principo taikymą prekyboje. Pasirašius šią sutartį, abiejų šalių prekyba iki 1935 m., išskyrus tam tikras išimtis, augo. Kita vertus, Lietuva iki 1939 m. turėjo neigiamą prekybos su Italija balansą, o abiejų šalių prekybos apyvarta niekada nebuvo pasiekusi daugiau negu 3 proc. visos Lietuvos užsienio prekybos apyvartos. Tolesnes prekybos perspektyvas nutraukė Antrasis pasaulinis karas.