Lietuvių dabar̃ kilęs iš prieveiksmio dãbar ‘dar’ iliatyvo, t. y.: dãbar ‘dar’ → ill. *dabar-ā́ > *dabarà > dabar̃. Kirčio vietos kaita dãbar : dabar̃ primena panašų procesą iliatyvo formose, pvz., acc. sg. *mìškan → ill. sg. *miškan-ā́ > dial. miškanà > ill. sg. miškañ. Pirminis iliatyvas dabar-ā́ išlikęs tarminėje formoje dabarõs ‘dabar’, kildinamoje iš kontrakcijos *dabar-à-es. Postpozicija *-es yra enklitinio veiksmažodžio esti ‘yra’ požymis. Kirčio vietos kaita, panaši į dãbar ‘dar’ : dial. dabarõs ‘dabar’, matoma ir kai kuriuose kituose prieveiksmiuose, pvz., *pa gãli (plg. s. lie. ik’ gâli ‘iki galo’) → pagaliõs ‘pagaliau’.