Apie Teresės serafimo strėlę ir Mykolo skydą. Kunigo Dominyko Zablockio OP eilėraštis, skirtas grafienės Teresės Barboros Pacienės (1767) vardadienio progai
XVIII amžiaus antroje pusėje Vilniuje išleista nemažai proginių eilėraščių, kurie priskiriami skirtingų ordinų, pijorų, jėzuitų, bazilijonų, dominikonų ir kitų vienuolijų atstovams. Tuomet paplito vardadienio eilėraščiai, ir tam įtakos turėjo skirtingų visuomenės bendravimo formų atsiradimas. Vardo dienos progai sukurti eilėraščiai priskiriami „namų mūzos“ arba šeimos poezijos žanrui. Autoriai savo kūrinius neretai dedikuodavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politiniam elitui, kuris vaidino svarbų vaidmenį viešajame ir politiniame LDK ir visos Abiejų Tautų Respublikos gyvenime. Dauguma eilėraščių adresatų, atsižvelgiant į jų socialinę padėtį ir užimamas pareigas, buvo įtakingųjų giminių, pagal vyriškąją liniją, atstovai. Tačiau proginės poezijos kūriniais būdavo šlovinamos ir moterys, taip pat įtakingų LDK giminių atstovės.
Straipsnyje aptariamas kun. Dominyko Zablockio OP proginis eilėraštis, parašytas grafienei Teresei Barborai Pacienei iš kunigaikščių Radvilų, Austrijos Žvaigždės kryžiaus ordino damai. Nemažas dėmesys skiriamas eilėraštyje aprašomoms šios aristokratės asmeninėms savybėms, taip pat sutuoktinio ir giminės nuopelnams, pasiremiant turtinga herbų simbolika, siejama su Pacų, Radvilų ir Zavišų giminėmis, su kuriomis giminiavosi Teresės Pacienės motina. Neabejotinai kūrinys priklauso tekstų grupei, kurie skirti plačiajam skaitytojų ratui ir atliko politinę bei propagandinę funkcijas.