ŽMOGAUS vaizdinys vakarų aukštaičių kauniškių šnektų rašytiniuose šaltiniuose: sisteminių ir tekstinių duomenų analizė
Straipsniu siekiama atskleisti žmogaus vaizdinį vakarų aukštaičių kauniškių šnektų rašytiniuose šaltiniuose. Tyrimo objektas – leksema žmogus. Straipsnyje taikoma Liublino etnolingvistinės mokyklos ir Jerzio Bartmińskio metodologija, remiamasi lenkų, rusų ir lietuvių etnolingvistų darbais. Sisteminiai vakarų aukštaičių kauniškių šnektų duomenys rinkti iš trijų šių šnektų žodynų: „Zanavykų šnektos žodyno“ 1–3 tomo, „Kazlų Rūdos šnektos žodyno“ 1–2 tomo, „Jurbarko šnektos žodyno“ rankraščio. Juos papildo duomenys iš keturių Tarmių tekstyno serijos knygų: „Griškabūdžio apylinkių tekstai“, „Šakių šnektos tekstai“, „Jurbarko apylinkių tekstai“, „Daukšių apylinkių tekstai“. Remiantis šnektos žodynų ir tekstų pavyzdžiais, straipsnyje analizuojamas žmogaus vaizdinys leidžia rekonstruoti bendrą atitinkamo laikotarpio kaimo žmogaus mentalitetą, pasaulio suvokimo būdus, slypinčius semantiniuose ir stilistiniuose kalbos aspektuose, stereotipuose ir kultūros apraiškose.