Įvadas. Migrena – viena labiausiai paplitusių neurologinių ligų pasaulyje, kuria serga apie 1,1 mlrd. žmonių. Ši liga, paveikdama tiek fizinę, tiek psichinę pacientų sveikatą, blogina gyvenimo kokybę. Šio tyrimo tikslas – įvertinti sergančiųjų migrena gyvenimo kokybę ir jos sąsajas su sergančiųjų sociodemografiniais rodikliais.
Tiriamieji ir tyrimo metodai. Tyrimas atliktas 2023 m. lapkričio–2024 m. sausio mėnesiais. Anoniminėje internetinėje anketinėje apklausoje dalyvavo 370 sergančiųjų migrena. Tyrimo metu buvo sudarytas klausimynas iš dviejų dalių: 1) demografinių duomenų; 2) Trumpos sveikatos apklausos formos (angl. Short Form 36 Medical Outcomes Study questionnaire (SF-36 klausimynas)). Duomenų statistinė analizė atlikta naudojant „Microsoft Office Excel 2010“ ir SPSS (angl. Statistical Package for Social Science) 24,0 programų statistinius paketus. Statistiškai reikšmingais rezultatai laikyti, kai p < 0,05.
Rezultatai. Beveik visos (95,4 proc.) tyrimo dalyvės buvo moterys. Tiriamieji didžiausiais balais fizinės sveikatos kategorijoje įvertino fizinį aktyvumą (77,64 ± 18,95), mažiausiais – veiklos apribojimą dėl fizinių sutrikimų (38,38 ± 37,99). Geriausiai vertinama psichinės sveikatos subskalė – psichinė būklė (49,31 ± 18,11), prasčiausiai – energingumas (43,47 ± 18,20). Sergančiųjų migrena gyvenimo kokybė yra žemo lygio (48,08 ± 17,85). Vyresnis sergančiųjų migrena amžius susijęs su geresniais energingumo (p = 0,022) ir psichinės būklės (p < 0,001) vertinimais.
Išvados. Migrena labiausiai paplitusi tarp moterų. Kuo vyresnis asmuo, tuo geriau jis vertina savo energingumo lygį ir psichinę būklę. Apklaustieji palankiai vertino savo fizinę bei psichinę būklę. Labiausiai neigiami ligos padariniai yra energijos ir gyvybingumo trūkumas bei atsiradę veiklos apribojimai dėl fizinės sveikatos sutrikimų. Bendra sergančiųjų gyvenimo kokybė yra žemo lygio.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.