Vaistai nuo epilepsijos gali sukelti įvairias nepageidaujamas odos reakcijas, nuo lengvos eigos ir greitai praeinančio makulopapulinio bėrimo iki sunkių ir gyvybei pavojingų reakcijų, tokių kaip Stivenso–Džonsono sindromas ir toksinė epidermio nekrolizė. Lamotriginas yra naujos kartos aromatinis vaistas nuo epilepsijos, kurio efektyvumas pastebėtas gydant ne tik epilepsiją, bet ir kitus sutrikimus, pavyzdžiui, bipolinį sutrikimą. Visgi šis vaistas, kaip ir senesnės kartos vaistai nuo epilepsijos, gali sukelti sunkius odos pažeidimus, o tai riboja šio vaisto naudojimą klinikinėje praktikoje. Pagrindiniai su lamotriginu susijusių odos reakcijų išsivystymo rizikos veiksniai yra: didelė pradinė vaisto dozė, staigus vaisto dozės didinimas, kombinuotas gydymas su valproine rūgštimi, anamnezėje buvusios odos reakcijos vartojant kitus vaistus nuo epilepsijos ir jaunesnis nei 13 metų amžius. Gydytojai neurologai ir psichiatrai, prieš skirdami šį vaistą, turėtų griežtai laikytis skyrimo rekomendacijų ir gydymo pradžioje taikyti lėto titravimo principus. Siekiant kuo efektyviau suvaldyti lamotrigino sukeltas nepageidaujamas odos reakcijas ir išvengti sunkių, gyvybei pavojingų komplikacijų, būtina ankstyva diagnostika, laiku skirtas intensyvus simptominis gydymas ir tarpdalykinis bendradarbiavimas su dermatovenerologais ir kitų specialybių gydytojais. Šio straipsnio tikslas yra apžvelgti naujausią mokslinę literatūrą apie lamotrigino sukeliamų nepageidaujamų odos reakcijų paplitimą, dažniausius jų pasireiškimo variantus ir diagnostikos bei gydymo rekomendacijas.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.