Lietuvos sveikatos priežiūros darbuotojų patiriamas perdegimo sindromas kaip sovietinės praeities liekana

Santrauka

Tyrimo tikslas. Išmatuoti perdegimo sindromo (PS) paplitimą tarp sveikatos priežiūros darbuotojų Lietuvoje ir tam įtakos turinčius veiksnius.
Metodai. Respondentų buvo paprašyta užpildyti anoniminį virtualų klausimyną, į kurį įtraukta informacija apie jų lytį, amžių, darbo stažo metus, specialybę, darbo valandų skaičių per savaitę, vidutinį pacientų skaičių per dieną, atlyginimą, sveikatos priežiūros grandinę ir sveikatos priežiūros sektorių, kuriame jie dirba. PS buvo įvertinamas naudojant Kopenhagos perdegimo aprašą (KPA).
Rezultatai. Galutinėje analizėje buvo naudojamos 2806 anketos. Buvo nustatytas didelis PS paplitimas tarp sveikatos darbuotojų Lietuvoje (74 %), kuris yra didesnis, palyginti su gautu užsienio tyrimais. Reikšmingiausas ryšys su sunkia PS forma siejosi su didžiausiu pacientų skaičiumi per dieną (22,69 ± 14,96, palyginti su 17,77 ± 13,32, t = 4,92), dideliu darbo valandų skaičiumi per savaitę (48,89 ± 12,9, palyginti su 46,34 ± 10,77, t = 2,54) ir jaunesniu amžiumi (59,27 ± 14,06, palyginti su 55,73 ± 13,91, t = 3,53). Gydytojų PS balas buvo didesnis negu slaugytojų, rezidentų ir kitų specialistų (59,72 ± 13,99, palyginti su 57,33 ± 14,13, t = 2,4, 57,53 ± 14,20, t = 2,2, 54,06 ± 15,22, t = 5,67, atitinkamai). Ryšys tarp lyties, darbo stažo metų, atlyginimo, sveikatos priežiūros grandinės ir sveikatos priežiūros sektoriaus ir PS nebuvo nustatytas.
Išvados. PS yra plačiai paplitęs tarp Lietuvos medicinos darbuotojų ir yra labiau vyraujantis nei daugumoje kitų ES ir ne ES šalių. Didelis pacientų skaičius per dieną, didelis darbo valandų skaičius per savaitę ir jaunesnis amžius buvo labiau susiję su sunkesniu PS.