Parkinsono liga (PL) – tai lėtinė progresuojanti neurodegeneracinė liga, pasireiškianti motoriniais ir nemotoriniais simptomais. Šiandien dauguma vaistų, skirtų Parkinsono ligai gydyti, gerina motorinius simptomus, tačiau nėra efektyvių priemonių, galinčių sustabdyti arba sulėtinti ligos progresavimą. Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio sulaukia aplinkos veiksnių vaidmuo ligos patogenezėje ir jų galimas neuroprotekcinis poveikis. Pagal Braako hipotezę, sergant PL pirmi patofiziologiniai procesai gali prasidėti virškinimo trakte, veikiant nežinomam patogenui, o vėliau išplisti į centrinę nervų sistemą. Šiame procese dalyvauja mikrobiomo–žarnyno–smegenų ašis, o mityba gali būti vienas iš modifikuojamų veiksnių, vaidinančių svarbų vaidmenį ligos patogenezėje. Įvairių maisto produktų ir maisto medžiagų, kaip apsauginių ar rizikos veiksnių, siūlymai grindžiami biologinėmis hipotezėmis. Jų neuroprotekcinės savybės buvo nustatytos epidemiologinių ir eksperimentinių tyrimų su gyvūnais metu, bet daugelio šių medžiagų efektyvumas nepasitvirtino klinikiniuose tyrimuose. Tačiau kasdien vartojamas maistas susidaro ne iš pavienių, o iš daugelio maisto medžiagų, sąveikaujančių tarpusavyje ir turinčių sinerginį arba antagonistinį poveikį žmogaus organizmui. Todėl mitybos modeliai (dietos), apimantys tam tikrų maisto medžiagų visumą, pastaruoju metu sulaukia vis daugiau susidomėjimo kaip potencialūs ligą modifikuojantys ir simptomus lengvinantys veiksniai. Šiame straipsnyje apžvelgiami sukaupti moksliniai duomenys apie įvairių mitybos veiksnių ir dietos kaip visumos vaidmenį PL patogenezėje ir jų galimas neuroprotekcinis ir simptominis poveikis.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.