Įvadas ir tikslas. Insultas išlieka viena dažniausių mirties ir negalios priežasčių pasaulyje. Matomas neįgalumo padarinių sumažėjimas gali būti siejamas su vis dažniau taikomu reperfuziniu gydymu. Gydymo rezultatams yra būtinas insulto atpažinimas ir skubus pacientų patekimas į specializuotus insulto centrus po pirmųjų insulto simptomų atsiradimo. Šiuo tyrimu siekiama įvertinti visuomenės informuotumą apie insultą ir jo kaitą nuo 2019 m.
Metodai. 2022 m. Vilniaus regione atliktas anoniminis skersinio pjūvio tyrimas, kuriame dalyvavo 300 respondentų, tyrimo rezultatai buvo lyginti su 2019 m. pateiktais 502 respondentų atsakymais. Tyrimo metu buvo naudotas uždaro tipo klausimynas. Duomenų analizė atlikta IBM SPSS programa. Grupių skirtumai laikyti reikšmingais, kai p < 0,05.
Rezultatai. Insultą, kaip ūminį galvos smegenų kraujotakos sutrikimą, 2022 m. įvardino 83,3 % apklaustųjų (2019 m. 82,7 %). Bent vieną teisingą insulto ankstyvąjį požymį nurodė 98,7 % respondentų (2019 m. 96,41 %). Vienos pusės veido, rankos ar kojos jutimų sutrikimas, paralyžius ar nusilpimas (90 %) ir kalbos sutrikimas (83,3 %) – dažniausiai nurodyti insulto požymiai (2019 m. atitinkamai 82,1 ir 81,5 %). Regos sutrikimą, kaip galimą insulto požymį, nurodė tik 58 % (2019 m. 45,4 %) apklaustųjų. Moterų žinios apie insultą yra geresnės, nei vyrų (p < 0,05). Internetas buvo dažniausias informacijos šaltinis 63,3 % apklaustųjų (2019 m. 64,9 %).
Išvados. Nuo 2019 m. informuotumas apie insultą Vilniuje yra pagerėjęs. Tai įrodo, kad F.A.S.T. kampanija pasiekė visuomenę. Moterys geriau žino apie insultą nei vyrai. Regėjimo sutrikimas yra mažiausiai žinomas insulto simptomas. Todėl geresniam viešinimui gali praversti naujų informacinių programų, ypač skirtų tikslinei auditorijai, paieška.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.