Vilsono liga yra reta, autosominiu recesyviniu būdu paveldima liga, atsirandanti dėl ATP7B geno mutacijos ir pasireiškianti sutrikusiu vario išsiskyrimu kepenyse bei jo kaupimusi audiniuose ir organuose. Kliniškai vario apykaitos sutrikimas manifestuoja įvairia simptomatika, dažniausiai – kepenų funkcijos pokyčiais, neuropsichiatriniais simptomais, Kaizerio-Fleišerio (Kayser-Fleischer) žiedais ragenoje. Vilsono liga gali pasireikšti įvairiais neuropsichiatriniais sutrikimais: kognityviniais, vykdomųjų funkcijų, miego ir nuotaikos sutrikimais, asmenybės pokyčiais ar psichozėmis. Ligos diagnostika dažnai nėra savalaikė, ypač pasireiškiant psichiatrinei simptomatikai. Šių simptomų mechanizmas nėra aiškus, o atliktų tyrimų duomenys – prieštaringi. Gydymui skiriami vario chelatoriai ir cinkas, o psichikos sutrikimams gydyti yra vartojami psichotropiniai vaistai, gali būti taikoma psichoterapija. Sveikatos priežiūros specialistams svarbu suprasti ir susieti Vilsono ligos bei neuropsichiatrinių sutrikimų simptomus, siekiant savalaikės ligos diagnostikos ir veiksmingo gydymo. Šiame straipsnyje apžvelgiama naujausia mokslinė literatūra apie neuropsichiatrinių sutrikimų pasireiškimą, sergant Vilsono liga, pateikiamos diagnostikos ir gydymo rekomendacijos.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.