Nuovargis po subarachnoidinės hemoragijos: geros klinikinės išeities pacientų tyrimas
Originalūs moksliniai straipsniai
G. Makarevičius
Vilniaus universitetas
K. Pilypaitė
Vilniaus universitetas
G. Terbetas
Vilniaus universitetas
G. Šustickas
Vilniaus universitetas
G. Bulotienė
Vilnius University, Lithuania
Publikuota 2023-10-03
https://doi.org/10.29014/NS.2022.26.11
PDF

Reikšminiai žodžiai

nuovargis
subarachnoidinė hemoragija
gera klinikinė išeitis
ilgalaikis poveikis
komplikacijos

Kaip cituoti

1.
Makarevičius G, Pilypaitė K, Terbetas G, Šustickas G, Bulotienė G. Nuovargis po subarachnoidinės hemoragijos: geros klinikinės išeities pacientų tyrimas. NS [Internet]. 2023 Oct. 3 [cited 2024 Jul. 18];26(2 (92):78-84. Available from: https://www.zurnalai.vu.lt/neurologijos_seminarai/article/view/33259

Santrauka

Įvadas. Naujausi tyrimai rodo aukštą nuovargio paplitimą tarp pacientų, patyrusių subarachnoidinę hemoragiją (SAH). Labiausiai trūksta duomenų apie geros išeities pacientų patiriamą nuovargį, nes klinikinėje praktikoje pacientų būklė dažniausiai nustatoma, vertinant fizinius parametrus, o į psichikos būseną nėra atsižvelgiama. Šio tyrimo tikslas – nustatyti lėtinio nuovargio rizikos veiksnius ir paplitimą tarp SAH pacientų Lietuvoje.
Tiriamieji ir tyrimo metodai. Geros klinikinės išeities pacientai (Glazgo išeičių skalė = 5, be didelių parezių), kurie buvo gydyti Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje nuo 2018 m. sausio iki 2021 m. sausio, dėl SAH buvo įtraukti į tyrimą ir įvertinti mažiausiai 6 mėnesius po įvykio. Pacientai, kuriems buvo diagnozuota kita liga, galinti sukelti lėtinį nuovargį, nebuvo įtraukti. Įtrauktų pacientų nuovargis vertintas lietuviška daugiamačio nuovargio inventoriaus versija (MFL-20L). Statistinė analizė atlikta „RStudio“ programa (2022-02-01 versija). Skirtumas laikytas statistiškai reikšmingu, kai p < 0,05. Rezultatai. Įtraukta 30 pacientų: 20 moterų (66,67 %) ir 10 vyrų (33,33 %). Amžiaus mediana buvo 47 metai (intervalas – 29-68 metai). Pacient0 įvertinimo po SAH mediana buvo 37,5 mėnesio (intervalas – 11-46 mėnesiai). Vidutiniai MFL-20L įverčiai buvo: 0,59 ± 0,27 – bendro nuovargio, 0,57 ± 0,27 – fizinio nuovargio, 0,55 ± 0,29 – protinio nuovargio, 0,55 ± 0,29 – sumažėjusio aktyvumo ir 0,44 ± 0,22 – sumažėjusios motyvacijos subskalėse. Bendro nuovargio skalės vidutiniai įverčiai statistiškai reikšmingai nesiskyrė tarp skirtingų amžiaus (p = 0,64) ir lyties (p = 0,20) grupių. Statistiškai reikšmingo vidurkių skirtumo nebuvo ir tarp žmonių, kurie ligos eigoje patyrė vazospazmą (p = 0,21) ar kitų komplikacijų (p = 0,68), nuo tų, kurie nepatyrė. Vidutinis bendro nuovargio subskalės įvertis buvo statistiškai reikšmingai didesnis tų pacientų, kurie į ligoninę pateko sunkesnės būklės (Hunto ir Heso skalės įvertis – >2) (p = 0,02) ir praėjus ilgesniam laikui po SAH (p = 0,02).
Išvados. Nuovargis yra dažnas reiškinys po SAH. Sunkiausią nuovargį patiria tie pacientai, kurie į ligoninę patenka sunkesnės klinikinės būklės. Nuovargis, laikui bėgant, stiprėja. Mūsų tyrimų metu stipriausias buvo bendras ir fizinis nuovargis.

PDF
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.