Hipertrofinio pachimeningito diferencinė diagnostika: literatūros apžvalga
Hipertrofinis pachimeningitas (HP) – tai lokalus arba difuzinis galvos ir (ar) stuburo smegenų kietojo dangalo sustorėjimas, atsirandantis dėl lėtinio uždegimo, sukeliančio kietojo dangalo fibrozę. Storėdamas kietasis dangalas spaudžia aplinkines struktūras, todėl atsiranda HP simptomai – galvos skausmas, dvejinimasis akyse, klausos ir regos sutrikimai. Ligai progresuojant, gali atsirasti intrakranijinė hipertenzija, traukuliai, sąmonės sutrikimas. HP gali būti idiopatinis arba antrinis. Antrinio HP priežastis galima suskirstyti į 3 dideles grupes: infekcines, autoimunines ir onkologines. Specifinių klinikinių ar radiologinių požymių, diferencijuojant antrinį HP nuo idiopatinio, nėra. Dėl šios priežasties, diagnozuojant idiopatinį HP, didelę reikšmę turi išsamus ištyrimas ir kietojo dangalo biopsija. Idiopatinis HP gali būti diagnozuojamas tik tada, kai yra atmestos visos minėtos antrinės HP priežastys ir, atlikus kietojo dangalo biopsiją, nustatomi nespecifiniai požymiai – plazminių ląstelių ir limfocitų infiltracija bei fibrozė. Šiame straipsnyje apžvelgiame literatūrą, nagrinėjančią HP, ir aptariame idiopatinio ir antrinio HP klinikinius požymius, galimas antrinio hipertrofinio pachimeningito priežastis ir diferencinę diagnostiką.