Neuroradiologinė epileptogeninių židinių diagnostika: 1,5T ir 3T magnetinio lauko stiprumo MRT tyrimų palyginimas
Įvadas. Epilepsija – ketvirta dažniausiai pasitaikanti neurologinė liga, kuriai būdingas ilgalaikis polinkis generuoti priepuolius dėl pernelyg didelio ar sinchroniško galvos smegenų neuronų aktyvumo. Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) yra pagrindinis ir informatyviausias neurovizualinis metodas, diagnozuojant epileptogeninius židinius ir jų atskiras rūšis. Ypač svarbus detalus neurovizualinis galvos smegenų ištyrimas refrakterine epilepsija sergantiems pacientams, kuriems svarstoma chirurginio gydymo galimybė.
Darbo tikslas. Nustatyti, ar didesnio magnetinio lauko stiprumo MRT technologija susijusi su patikimesniu ir dažnesniu epileptogeninių židinių (ir atskirų jų rūšių) nustatymu.
Tiriamieji ir tyrimo metodai. Į tyrimą įtraukti epilepsija sergantys pacientai, kuriems galvos smegenų MRT tyrimas atliktas 1,5T ir 3T tomografais. Vertinti patologiniai radiniai ir jų nustatymo dažnumas atliekant galvos smegenų MRT tyrimą skirtingo magnetinio lauko stiprumo aparatais. Statistiškai reikšmingu skirtumu laikyta ir nulinė hipotezė (H0) atmesta, kai p < 0,05. Duomenys apdoroti Microsoft Office Excel 2016 ir IBM SPSS Statistics v20 programomis.
Rezultatai. Į tyrimą įtraukti 164 (99 moterys ir 65 vyrai) pacientai. Nustatyta statistiškai reikšminga priklausomybė (p < 0,001) tarp didesnio magnetinio lauko stiprumo MRT tyrimo ir patologinių radinių nustatymo dažnio, tačiau statistiškai reikšmingos priklausomybės (p = 0,183) tarp didesnio magnetinio lauko stiprumo MRT tyrimo ir epileptogeninių židinių rūšies nustatymo dažnumo nerasta.
Išvados. 3T MRT dažniau ir patikimiau nustato patologinius su epilepsijos priepuoliais susijusius židinius, todėl rekomenduojama atlikti šį tyrimą epilepsija sergantiems pacientams arba tiems pacientams, kuriems ankstesnio 1,5T MRT tyrimo metu patologija nerasta arba gauti nevienareikšmiai rezultatai.