Daktaras Jonas Basanavičius (1851–1927) – išskirtinė asmenybė, palikusi kertinę žymę lietuvių tautos, Lietuvos valstybės ir mokslo istorijoje. J. Basanavičius autobiografijoje „Mano gyvenimo kronika ir nervų ligos istorija: 1851–1922 m.“ pateikė ne tik socialinio, politinio, kultūrinio, akademinio gyvenimo realijas, bet ir požiūrį į savo bei kitų ligonių sveikatą, atskleidė XIX a. pab. – XX a. pr. lietuvių gydytojo mąstyseną. Daktarą vargino įvairūs simptomai – galvos skausmas, nemiga, epizodinis kurtumas, uoslės ir skonio sutrikimai, širdies aritmijų priepuoliai, kojų skausmai, parestezijos, šlapinimosi sutrikimai, kuriuos pats J. Basanavičius įvardijo „naujos“, tik XIX a. antrojoje pusėje medicinos literatūroje atsiradusios ligos neurastenijos vardu. Šiame straipsnyje chronologine tvarka pateikiame daktaro nervų ligos simptomus, ligos diagnozes ir gydymo metodus, kuriuos vertiname XIX a. pab. – XX a. pr. medicinos pasiekimų kontekste.