Mal de Debarquement sindromas: klinikiniai atvejai ir literatūros apžvalga
Klinikiniai atvejai
A. Paškonienė
Vilniaus universitetas
R. Poškutė
Vilniaus universitetas
V. Markevičiūtė
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
J. Ivaška
Vilniaus universitetas
E. Lesinskas
Vilniaus universitetas
Publikuota 2018-12-20
https://doi.org/10.29014/ns.2018.35
PDF

Reikšminiai žodžiai

sindromas
galvos svaigimas
vestibulinės funkcijos sutrikimas

Kaip cituoti

1.
Paškonienė A, Poškutė R, Markevičiūtė V, Ivaška J, Lesinskas E. Mal de Debarquement sindromas: klinikiniai atvejai ir literatūros apžvalga. NS [Internet]. 2018 Dec. 20 [cited 2024 Jul. 18];22(4(78):330-7. Available from: https://www.zurnalai.vu.lt/neurologijos_seminarai/article/view/27820

Santrauka

Įvadas. Mal de Debarquement sindromas (MdDS) yra retas otoneurologinis sutrikimas, dažniausiai pasireiškiantis vidutinio amžiaus moterims po ilgalaikio pasyvaus judesio poveikio (skrydžio lėktuvu, kruizo laivu). Sindromas pasireiškia persistuojančiu galvos svaigimu, siūbavimo pojūčiu, nestabilumu ir pusiausvyros sutrikimu. Diagnostika sudėtinga, kadangi nėra instrumentinių tyrimų, patvirtinančių šį sutrikimą, otoneurologinis ištyrimas neinformatyvus. Diagnostika remiasi anamneze, todėl MdDS retai diagnozuojamas arba nustatomas netinkamai. Autorių žiniomis, straipsnių apie šį sindromą lietuvių kalba nebuvo skelbta. Šio straipsnio tikslas – supažindinti Lietuvos gydytojus su MdDS, aprašant Lietuvoje diagnozuotus atvejus, diagnostinius kriterijus, ir apžvelgti literatūroje publikuotą informaciją.
Tyrimo metodai. Aprašomi du klinikiniai atvejai, kai Mal de Debarquement sindromas buvo diagnozuotas dviem vidutinio amžiaus moterims po skrydžio lėktuvu. Abi moterys skundėsi po kelionės atsiradusiu galvos svaigimu, tačiau otoneurologinis ištyrimas galimos patologijos neparodė. Pateiktoje literatūros analizėje apžvelgtas 21 straipsnis, aprašantis MdDS.
Rezultatai. Pateikti 2016 m. diagnostiniai kriterijai, padedantys diagnozuoti MdDS. Diagnostiškai reikšmingas MdDS požymis yra simptomų sumažėjimas, pacientui grįžus į pasyvaus judesio sąlygas. Dažnai sergančiuosius MdDS lydi nerimas ir depresija. Tyrimai rodo, kad efektyviam gydymui ir gyvenimo kokybei gerinti taikoma stresą mažinanti terapija, medikamentinis gydymas, kuris yra skiriamas migrenos priepuolių profilaktikai, ir gyvenimo būdo pokyčiai.
Išvados. MdDS iki šiol yra retai diagnozuojamas sutrikimas daugelyje šalių. Diagnostikai svarbi klinika ir anamnezėje buvęs pasyvaus judesio poveikis. Diferencinei diagnostikai nuo kitų, panašią kliniką turinčių, ligų būtinas otoneurologinis ištyrimas.

PDF

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.

Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai

<< < 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 > >>