Mažesnis depresijos simptomų pasireiškimas tarp uždegiminėmis žarnų ligomis sergančių pacientų, gydomų biologine terapija: kiekybinis palyginamasis pjūvio tyrimas
Originalūs moksliniai straipsniai
J. Zinkevičiūtė
Vilniaus universitetas
S. Ambrasas
Vilniaus universitetas
A. Kiziela
Vilniaus universitetas
R. Strumila
Vilniaus universitetas
S. Brašiškienė
Vilniaus universitetas
E. Dlugauskas
Vilniaus universitetas
Publikuota 2019-06-01
https://doi.org/10.29014/ns.2019.11
PDF

Reikšminiai žodžiai

tumoro nekrozės faktoriaus alfa inhibitorius
autoimuninė depresija
uždegiminės žarnyno ligos

Kaip cituoti

1.
Zinkevičiūtė J, Ambrasas S, Kiziela A, Strumila R, Brašiškienė S, Dlugauskas E. Mažesnis depresijos simptomų pasireiškimas tarp uždegiminėmis žarnų ligomis sergančių pacientų, gydomų biologine terapija: kiekybinis palyginamasis pjūvio tyrimas. NS [Internet]. 2019 Jun. 1 [cited 2024 Jun. 30];23(2(80):71-8. Available from: https://www.zurnalai.vu.lt/neurologijos_seminarai/article/view/27790

Santrauka

Įvadas. Remiantis anksčiau atliktais tyrimais, viena iš galimų depresijos priežasčių yra autoimuninis uždegimas, sukeliantis interleukinų bei citokinų kiekio padidėjimą ir taip paveikiantis bendrą savijautą ir nuotaiką.
Darbo tikslas. Palyginti pacientų, sergančių uždegiminėmis žarnų ligomis ir gaunančių gydymą tumoro nekrozės faktoriaus alfa inhibitoriumi (adalimumabu ar infliksimabu), depresijos ir nerimo simptomus su gydymą kitais vaistais gaunančiais pacientais.
Metodai. Naudotas kiekybinis pjūvio tyrimo dizainas. Taikyti instrumentai: opinio kolito aktyvumo indeksas, Krono ligos aktyvumo indeksas, Beko depresijos klausimyno I neurovegetacinių depresijos požymių poskalė, Hospitalinė nerimo ir depresijos skalė (HADS). Įtraukti aktyviu opiniu kolitu arba Krono liga sergantys, antidepresantų nevartojantys pacientai. Dalyviai, gaunantys biologinę terapiją, sudarė tiriamąją (eksperimentinę), negaunantys – biologinės terapijos kontrolinę grupę.
Rezultatai. Tyrime analizuoti 46 pacientų duomenys. Tarp grupės, kuri gavo TNF-α inhibitorių, ir grupės, gavusios gydymą kitais vaistais, ligos aktyvumo indeksas reikšmingai nesiskyrė (Krono liga – 3,54 vs 4,20; opinis kolitas – 5,70 vs 5,00; p > 0,05). Beko depresijos klausimyno I neurovegetacinių depresijos požymių poskalės rezultatai tarp minėtų grupių statistiškai reikšmingai nesiskyrė (2,52 vs 3,91; p > 0,05). HADS bendro įverčio vidurkis statistiškai reikšmingai didesnis kontrolinėje grupėje (5,22 vs 8,13; p < 0,05). Lyginant HADS nerimo poskalės vidurkius, skirtumai nebuvo reikšmingi (3,78 vs 5,48; p > 0,05), tačiau HADS depresijos poskalės vidurkis statistiškai reikšmingai didesnis kontrolinėje grupėje (1,43 vs 2,65; p < 0,05).
Išvados. Tumoro nekrozės faktoriaus alfa inhibitoriumi gydomi pacientai patyrė mažiau depresijos simptomų, esant panašiam ligos aktyvumui, nei pacientai, gaunantys kitą gydymą. Nustatyta, kad tarp pacientų, sergančių uždegiminėmis žarnų ligomis, depresijos simptomai paveikiami labiau negu nerimo simptomai.

PDF

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.

Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai