Įvadas. Remiantis anksčiau atliktais tyrimais, viena iš galimų depresijos priežasčių yra autoimuninis uždegimas, sukeliantis interleukinų bei citokinų kiekio padidėjimą ir taip paveikiantis bendrą savijautą ir nuotaiką.
Darbo tikslas. Palyginti pacientų, sergančių uždegiminėmis žarnų ligomis ir gaunančių gydymą tumoro nekrozės faktoriaus alfa inhibitoriumi (adalimumabu ar infliksimabu), depresijos ir nerimo simptomus su gydymą kitais vaistais gaunančiais pacientais.
Metodai. Naudotas kiekybinis pjūvio tyrimo dizainas. Taikyti instrumentai: opinio kolito aktyvumo indeksas, Krono ligos aktyvumo indeksas, Beko depresijos klausimyno I neurovegetacinių depresijos požymių poskalė, Hospitalinė nerimo ir depresijos skalė (HADS). Įtraukti aktyviu opiniu kolitu arba Krono liga sergantys, antidepresantų nevartojantys pacientai. Dalyviai, gaunantys biologinę terapiją, sudarė tiriamąją (eksperimentinę), negaunantys – biologinės terapijos kontrolinę grupę.
Rezultatai. Tyrime analizuoti 46 pacientų duomenys. Tarp grupės, kuri gavo TNF-α inhibitorių, ir grupės, gavusios gydymą kitais vaistais, ligos aktyvumo indeksas reikšmingai nesiskyrė (Krono liga – 3,54 vs 4,20; opinis kolitas – 5,70 vs 5,00; p > 0,05). Beko depresijos klausimyno I neurovegetacinių depresijos požymių poskalės rezultatai tarp minėtų grupių statistiškai reikšmingai nesiskyrė (2,52 vs 3,91; p > 0,05). HADS bendro įverčio vidurkis statistiškai reikšmingai didesnis kontrolinėje grupėje (5,22 vs 8,13; p < 0,05). Lyginant HADS nerimo poskalės vidurkius, skirtumai nebuvo reikšmingi (3,78 vs 5,48; p > 0,05), tačiau HADS depresijos poskalės vidurkis statistiškai reikšmingai didesnis kontrolinėje grupėje (1,43 vs 2,65; p < 0,05).
Išvados. Tumoro nekrozės faktoriaus alfa inhibitoriumi gydomi pacientai patyrė mažiau depresijos simptomų, esant panašiam ligos aktyvumui, nei pacientai, gaunantys kitą gydymą. Nustatyta, kad tarp pacientų, sergančių uždegiminėmis žarnų ligomis, depresijos simptomai paveikiami labiau negu nerimo simptomai.