Regos suvokimo sutrikimai, sergant Parkinsono liga be demencijos
Originalūs moksliniai straipsniai
R. Timofejavaitė
Vilniaus universitetas
V. Vilda
Vilniaus universitetas
A. Liveikienė
Vilniaus universitetas
R. Kaladytė-Lokominienė
Vilniaus universitetas
Publikuota 2019-09-01
https://doi.org/10.29014/ns.2019.21
PDF

Reikšminiai žodžiai

Parkinsono liga
regos haliucinacijos
kinetopsija
makropsija
„passage“ ha­liucinacijos

Kaip cituoti

1.
Timofejavaitė R, Vilda V, Liveikienė A, Kaladytė-Lokominienė R. Regos suvokimo sutrikimai, sergant Parkinsono liga be demencijos. NS [Internet]. 2019 Sep. 1 [cited 2024 Nov. 21];23(3(81):154-63. Available from: https://www.zurnalai.vu.lt/neurologijos_seminarai/article/view/27777

Santrauka

Įvadas. Parkinsono liga (PL) – neurodegeneracinė liga, kurios plačiam ne motorinių simptomų spektrui priklauso regos suvokimo sutrikimai. Regos suvokimo sutrikimai dažniausiai laikomi progresuojančios PL komplikacija, kuri įspėja apie galimą psichozės iš­sivystymą ir lydinčią demenciją. Vizualinių haliucinacijų etiologija, sergant PL, paprastai būna multifaktorinė: jos siejamos su žemu regos aštrumu, ilga ligos trukme, kognityviniais sutrikimais, sutrikusiu kontrastiniu jautrumu ir susilpnėjusia spalvų diskriminacija bei varto­jamais dopaminerginiais preparatais. Duomenų apie haliucinacijas, sergant PL be demenci­jos, nėra daug, jos dažniau laikomos jatrogeninėmis.
Tiriamieji ir tyrimo metodai. Gautas Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (VULSK) administracijos leidimas atlikti mokslinį tiriamąjį darbą. Buvo apklausta 30 sava­rankiškų 1,0-3,0 stadija pagal Hoehn ir Yahr skalę PL be demencijos sergančių VULSK pacientų,19 vyrų ir 11 moterų. Kontrolinę grupę sudarė 30 asmenų, nesergančių neurodegeneracinėmis ligomis ir demencija (15 vyrų ir 15 moterų). Tyrimo dalyviai buvo apklausti re­miantis specialiai parengtu klausimynu apie regos suvokimo sutrikimus, Monrealio kognityvine skale (MoC A), ligoninei pritaikyta depresijos ir nerimo vertinimo skale (HAD). Įvertin­tas PL sunkumas pagal bendrą Parkinsono ligos sunkumo skalę (UPLVS), ligos trukmė ir vartojami vaistai. PL gydyti skirtų vaistų dozė buvo konvertuojama į levodopos ekvivalenti­nę dozę (LED). Sergantiesiems PL atliktas oftalmologinis ištyrimas, kurio metu gauti duo­menys apie spalvinį regėjimą, kontrastinį jautrumą, akispūdį ir tinklainės nervinių skaidulų storį (TNSS). Ieškant ryšio tarp įvairių veiksnių ir smulkių haliucinacinių reiškinių, buvo ly­ginamos tiriamoji ir kontrolinė grupės, išskirti tiriamosios grupės pogrupiai pagal haliucinacijų pasireiškimą.
Rezultatai. Tiriamojoje grupėje regos suvokimo sutrikimus patyrė 30 % apklaustųjų, o kontrolinėje – 10 % asmenų (p = 0,05). PL grupėje dažniausios haliucinacijos buvo kinetopsija ir pasažo tipo („passage“), taip pat buvo įvardinta objektų klaidinga identifikacija ir makropsija, o kontrolinėje grupėje – tik pasažo tipo haliucinacijos. 6,6 % PL grupės tiriamųjų patyrė daugiau nei vieno tipo smulkiąsias haliucinacijas. Haliucinacijas patyrė 20 % pacientų, kuriems diagnozuota vienpusė motorinė PL, 20 % generalizuota motorine PL sergančių tiriamųjų be posturalinio nestabilumo ir 50 % pacientų, kuriems būdingas su PL progre­savimu susijęs posturalinis nestabilumas. Reikšmingai skyrėsi tiriamosios ir kontrolinės gru­pės MoCA skalės bendras (p = 0,006), kalbos (p = 0,0026) ir vykdomosios funkci­jos (p = 0,0004) įverčiai. Lengvas kognityvinis sutrikimas diagnozuotas 40 % sergančių PL ir 10 % kontrolinių asmenų (p = 0,015). HAD nerimo poskalės 7 balus ir daugiau surinko 30 % pacientų, sergančių PL, ir 10 % kontrolinių tiriamųjų (p = 0,021). Nustatyta regos suvo­kimo sutrikimo ryšio tendencija su UPLVS protavimo, elgesio ir nuotaikos poskalės įverčiu (p = 0,050), kasdienės veiklos įverčiu (p = 0,064) ir kairiosios akies TNSS (p = 0,056). ROC kreivių analizės duomenimis, didžiausias specifiškumas haliucinacijoms nustatytas MoCA skalės įverčiui (AUC = 0,694; p = 0,005), HAD nerimo įverčiui (AUC = 0,697; p = 0,013) ir UPLVS dalies kasdienės veiklos įverčiui (AUC = 0,704; p = 0,030). Taikant logistinės regresijos modelį, nenustatyta regos suvokimo sutrikimo ryšio su amžiumi, PL truk­me ir stadija, depresijos skalės įverčiu, levodopos ekvivalentine doze, UPLVS bendru, moto­rinės ir komplikacijų poskalės įverčiais, motorinių simptomų lateralizacija, spalvinio regėji­mo sutrikimu, kontrastiniu jautrumu, akispūdžiu, regos aštrumu.
Išvados. PL be demencijos sergantys asmenys galimai dažniau nei nesergantys PL patyrė regos suvokimo sutrikimų. Šie sutrikimai dažniau pasireiškė išsivysčius posturaliniam ne­stabilumui. Lengvas kognityvinis sutrikimas, kalbos ir vykdomosios funkcijos sutrikimas dažniau diagnozuotas sergantiems PL nei kontrolinės grupės asmenims. Smulkieji haliuci­naciniai reiškiniai galimai susiję su mažesniu kairiosios akies TNSS, blogesniais UPLVS protavimo, elgesio ir nuotaikos bei kasdienės veiklos poskalių įverčiais. Tiriant PL pacientus dėl regos suvokimo sutrikimų, rekomenduojama įvertinti būklę pagal MoCA, HAD nerimo ir UPLVS kasdienės veiklos poskales. Norint patikslinti rezultatus, reikalingas didesnės im­ties tyrimas.

PDF

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.