Įvadas. Parkinsono liga (PL) – neurodegeneracinė liga, kurios plačiam ne motorinių simptomų spektrui priklauso regos suvokimo sutrikimai. Regos suvokimo sutrikimai dažniausiai laikomi progresuojančios PL komplikacija, kuri įspėja apie galimą psichozės išsivystymą ir lydinčią demenciją. Vizualinių haliucinacijų etiologija, sergant PL, paprastai būna multifaktorinė: jos siejamos su žemu regos aštrumu, ilga ligos trukme, kognityviniais sutrikimais, sutrikusiu kontrastiniu jautrumu ir susilpnėjusia spalvų diskriminacija bei vartojamais dopaminerginiais preparatais. Duomenų apie haliucinacijas, sergant PL be demencijos, nėra daug, jos dažniau laikomos jatrogeninėmis.
Tiriamieji ir tyrimo metodai. Gautas Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (VULSK) administracijos leidimas atlikti mokslinį tiriamąjį darbą. Buvo apklausta 30 savarankiškų 1,0-3,0 stadija pagal Hoehn ir Yahr skalę PL be demencijos sergančių VULSK pacientų,19 vyrų ir 11 moterų. Kontrolinę grupę sudarė 30 asmenų, nesergančių neurodegeneracinėmis ligomis ir demencija (15 vyrų ir 15 moterų). Tyrimo dalyviai buvo apklausti remiantis specialiai parengtu klausimynu apie regos suvokimo sutrikimus, Monrealio kognityvine skale (MoC A), ligoninei pritaikyta depresijos ir nerimo vertinimo skale (HAD). Įvertintas PL sunkumas pagal bendrą Parkinsono ligos sunkumo skalę (UPLVS), ligos trukmė ir vartojami vaistai. PL gydyti skirtų vaistų dozė buvo konvertuojama į levodopos ekvivalentinę dozę (LED). Sergantiesiems PL atliktas oftalmologinis ištyrimas, kurio metu gauti duomenys apie spalvinį regėjimą, kontrastinį jautrumą, akispūdį ir tinklainės nervinių skaidulų storį (TNSS). Ieškant ryšio tarp įvairių veiksnių ir smulkių haliucinacinių reiškinių, buvo lyginamos tiriamoji ir kontrolinė grupės, išskirti tiriamosios grupės pogrupiai pagal haliucinacijų pasireiškimą.
Rezultatai. Tiriamojoje grupėje regos suvokimo sutrikimus patyrė 30 % apklaustųjų, o kontrolinėje – 10 % asmenų (p = 0,05). PL grupėje dažniausios haliucinacijos buvo kinetopsija ir pasažo tipo („passage“), taip pat buvo įvardinta objektų klaidinga identifikacija ir makropsija, o kontrolinėje grupėje – tik pasažo tipo haliucinacijos. 6,6 % PL grupės tiriamųjų patyrė daugiau nei vieno tipo smulkiąsias haliucinacijas. Haliucinacijas patyrė 20 % pacientų, kuriems diagnozuota vienpusė motorinė PL, 20 % generalizuota motorine PL sergančių tiriamųjų be posturalinio nestabilumo ir 50 % pacientų, kuriems būdingas su PL progresavimu susijęs posturalinis nestabilumas. Reikšmingai skyrėsi tiriamosios ir kontrolinės grupės MoCA skalės bendras (p = 0,006), kalbos (p = 0,0026) ir vykdomosios funkcijos (p = 0,0004) įverčiai. Lengvas kognityvinis sutrikimas diagnozuotas 40 % sergančių PL ir 10 % kontrolinių asmenų (p = 0,015). HAD nerimo poskalės 7 balus ir daugiau surinko 30 % pacientų, sergančių PL, ir 10 % kontrolinių tiriamųjų (p = 0,021). Nustatyta regos suvokimo sutrikimo ryšio tendencija su UPLVS protavimo, elgesio ir nuotaikos poskalės įverčiu (p = 0,050), kasdienės veiklos įverčiu (p = 0,064) ir kairiosios akies TNSS (p = 0,056). ROC kreivių analizės duomenimis, didžiausias specifiškumas haliucinacijoms nustatytas MoCA skalės įverčiui (AUC = 0,694; p = 0,005), HAD nerimo įverčiui (AUC = 0,697; p = 0,013) ir UPLVS dalies kasdienės veiklos įverčiui (AUC = 0,704; p = 0,030). Taikant logistinės regresijos modelį, nenustatyta regos suvokimo sutrikimo ryšio su amžiumi, PL trukme ir stadija, depresijos skalės įverčiu, levodopos ekvivalentine doze, UPLVS bendru, motorinės ir komplikacijų poskalės įverčiais, motorinių simptomų lateralizacija, spalvinio regėjimo sutrikimu, kontrastiniu jautrumu, akispūdžiu, regos aštrumu.
Išvados. PL be demencijos sergantys asmenys galimai dažniau nei nesergantys PL patyrė regos suvokimo sutrikimų. Šie sutrikimai dažniau pasireiškė išsivysčius posturaliniam nestabilumui. Lengvas kognityvinis sutrikimas, kalbos ir vykdomosios funkcijos sutrikimas dažniau diagnozuotas sergantiems PL nei kontrolinės grupės asmenims. Smulkieji haliucinaciniai reiškiniai galimai susiję su mažesniu kairiosios akies TNSS, blogesniais UPLVS protavimo, elgesio ir nuotaikos bei kasdienės veiklos poskalių įverčiais. Tiriant PL pacientus dėl regos suvokimo sutrikimų, rekomenduojama įvertinti būklę pagal MoCA, HAD nerimo ir UPLVS kasdienės veiklos poskales. Norint patikslinti rezultatus, reikalingas didesnės imties tyrimas.