Periprocedūriniai mechaninės trombektomijos veiksniai, lemiantys sėkmingą rekanalizaciją ir geras klinikines išeitis ligoniams su priekinės cirkuliacijos baseino arterijos okliuzija
Originalūs moksliniai straipsniai
M. Kurminas
Vilniaus universitetas
A. Berūkštis
Vilniaus universitetas
N. Misonis
Vilniaus universitetas
A. E. Tamošiūnas
Vilniaus universitetas
D. Jatužis
Vilniaus universitetas
Publikuota 2019-09-01
https://doi.org/10.29014/ns.2019.19
PDF

Reikšminiai žodžiai

išeminis insultas
mechaninė trombektomija
trombolizė
klinikinė išeitis
periprocedūriniai veiksniai

Kaip cituoti

1.
Kurminas M, Berūkštis A, Misonis N, Tamošiūnas AE, Jatužis D. Periprocedūriniai mechaninės trombektomijos veiksniai, lemiantys sėkmingą rekanalizaciją ir geras klinikines išeitis ligoniams su priekinės cirkuliacijos baseino arterijos okliuzija. NS [Internet]. 2019 Sep. 1 [cited 2024 Jul. 18];23(3(81):140-8. Available from: https://www.zurnalai.vu.lt/neurologijos_seminarai/article/view/27775

Santrauka

Įvadas. Išeminio insulto gydymo gairės nuolat kinta, atsižvelgiant į gausiai skelbiamų klinikinių tyrimų rezultatus, tačiau daugelio veiksnių, galimai reikšmingai keičiančių gydymo rezultatus, įtaka dar tik nagrinėjama. Nėra bendros nuomonės kombinuotos terapijos taikymo atžvilgiu. Kiekvienas insulto centras pacientus, susirgusius išeminiu insultu dėl stambios arterijos okliuzijos, gydo skirtingai, atsižvelgdamas į turimus išteklius, ekspertų nuomonę ir klinikinę patirtį. Šio tyrimo tikslas – įvertinti periprocedūrinių veiksnių (intraveninės trombolizės taikymo, balioninio-okliuzinio kateterio naudojimo, trombektominių sesijų skaičiaus, laiko intervalų, nejautros būdo) įtaką mechaninės trombektomijos procedūros sėkmei ir klinikinėms išeitims.
Tiriamieji ir metodai. Į tyrimą įtraukti Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose 2015 m. vasario – 2018 m. lapkričio mėn. dėl priekinio galvos smegenų baseino okliuzijos ūminį išeminį insultą patyrę pacientai, gydyti mechanine trombektomija (MTE). Tiriamieji suskirstyti į grupes, priklausomai nuo taikyto gydymo. Buvo vertinti demografiniai, darbo organizavimo ir klinikiniai rodikliai. Pirminė vertinamoji baigtis – funkcinis savarankiškumas po 90 dienų pagal modifikuotą Rankino skalę (gera klinikine išeitimi laikėme funkcinę būklę pagal mRS 0-2). Antrinės vertinamosios baigtys – sėkminga reperfuzija (pagal TICI skalę 2b-3) ir neurologinės būklės pokytis per 2 ir 24 val. po MTE procedūros (pagal NIHSS insulto skalę).
Rezultatai. Lyginant kombinuotos terapijos, balioninio-okliuzinio kateterio ar taikytos anestezijos būdo MTE grupes, vertinamųjų baigčių reikšmingo skirtumo nerasta. Nustatėme, kad MTE procedūros laikas yra susijęs su MTE sėkme (p < 0,0001): sėkmingos MTE procedūros atveju MTE trukmė buvo beveik per pusę trumpesnė nei nesėkmingos MTE atveju (atitinkamai vidut. 42,6 min. ir 74,2 min.). Paciento amžiui padidėjus 10 m., šansas turėti blogą išeitį padidėja 1,32 karto (95 % PI 1,008-1,765). Vyresniems nei 70 m. pacientams blogos klinikinės išeities (pagal mRS >2) šansas padidėja 1,78 karto (95 % PI 0,999-3,274). MTE trukmei pailgėjus 30 min., blogos klinikinės išeities šansas padidėja 2,32 karto (95 % P1 1,607-3,475). Praėjus nuo simptomų pasireiškimo iki rekanalizacijos daugiau nei 270 min., blogos klinikinės išeities šansas padidėja 2,28 karto (95 % PI 1,219-4,289).
Išvados. Mechaninės trombektomijos procedūros atlikimo laikas yra atvirkščiai proporcingas pačios procedūros sėkmės ir geros klinikinės išeities tikimybei. Geresnės klinikinės išeities tendencija stebėta jaunesnių ir per 4,5 val. nuo simptomų atsiradimo pradėtų gydyti pacientų grupėse. Intraveninės trombolizės ir balioninio-okliuzinio kateterio panaudojimo pridėtinės vertės MTE procedūros sėkmei ir geroms klinikinės išeitims nenustatėme.

PDF

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.

Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai

1 2 > >>