Įvadas. Migrenos dažnis Lietuvos bendrojoje populiacijoje siekia 18,8 %. Tyrimo tikslas buvo nustatyti migrenos dažnį, įtaką kasdieniam gyvenimui, gydymo įstaigose nustatytą migreną ir jos gydymą tarp 18-28 m. amžiaus medicinos studentų 2010-2011 m. ir 2019 m.
Tiriamieji ir tyrimo metodai. Anoniminėje anketinėje apklausoje dalyvavo 478 Vilniaus universiteto medicinos ir odontologijos studentai. 2010-2011 m. tyrime apklausti 252 (amžiaus mediana – 23,0 ± 7,8 m.), 2019 m. – 226 (amžiaus mediana – 23,0 ± 1,5 m.) studentai. Anketą sudarė klausimai apie galvos skausmą, jo provokatorius, įtaką kasdienei veiklai, vartojamus vaistus, gydymo įstaigoje nustatytą migrenos diagnozę. Statistinė analizė atlikta SPSS programa, lygmuo laikytas reikšmingu, kai p < 0,05.
Rezultatai. Lyginant 2010-2011 m. (27,8 %) ir 2019 m. (27,9 %) laikotarpius, pagal anketos duomenis nustatytos migrenos su ir be auros dažnis nepakito (p = 0,98), ja dažniau sirgo moterys (p = 0,02). Skausmas pagal VAS išliko vidutinio stiprumo (p = 0,07), tačiau įtaka kasdieniam gyvenimui 2019 m. didėjo (p = 0,01). 2019 m. migrena buvo dažniau nustatoma gydymo įstaigoje (10 % vs. 25,4 %, p = 0,03), dažniau vartojami specifiniai vaistai priepuoliui (5,7 % vs. 19,0 %, p = 0,03) ir profilaktinis gydymas (0,0 % vs. 9,6 %, p = 0,003). Intensyvesnis skausmas (ŠS = 2,7, p = 0,006) ir auros buvimas priepuolių metu (ŠS = 2,7, p = 0,037) buvo reikšmingi diagnozės nustatymo gydymo įstaigoje veiksniai. O pats diagnozės nustatymas gydymo įstaigoje buvo nepriklausomas veiksnys, lėmęs triptanų (ŠS = 6,9, p = 0,012) ir profilaktinio gydymo vartojimą (ŠS = 30,3 p = 0,036).
Išvados. Lyginant 2010-2011 m. ir 2019 m. laikotarpius, migrenos dažnis išlieka panašus. Skausmo stiprumas išlieka vidutinis, tačiau įtaka kasdieniam gyvenimui didėja. Nors medicinos studentams migrena gydymo įstaigose diagnozuojama dažniau ir specifiniai vaistai priepuoliui gydyti bei medikamentinė profilaktika vartojama dažniau, tačiau migrenos diagnostika ir gydymas išlieka nepakankami.