Veiksniai, lemiantys elektroneuromiografijos tyrimo metu patiriamo skausmo intensyvumą

Santrauka

Įvadas. Elektroneuromiografija (ENMG) yra tyrimo metodas, skirtas periferinių nervų ir raumenų ligų diagnostikai. Tyrimas laikomas nemaloniu, kartais skausmingu, nes jo metu naudojami trumpi (0,1-0,3 ms) elektros stimulai, o tiriant raumenis – adati­niai elektrodai. Nors dauguma pacientų tyrimą toleruoja gerai, nedidelė dalis pacientų jaučia nepakeliamą skausmą ir tyrimo at­sisako. Norėdami nustatyti veiksnius, lemiančius ENMG tyrimo skausmingumą, nusprendėme atlikti didelės imties tyrimą, kurio metu analizuota ne tik daug kartų tirtų demografinių veiksnių įta­ka skausmo pojūčiui, bet ir skausmo ryšys su tyrimo apimtimi, lė­tiniu skausmu, jo pobūdžiu ir paciento emocine būkle.
Tiriamieji ir tyrimo metodas. Atliktoje anoniminėje apklau­soje dalyvavo 400 pacientų, kuriems buvo atliktas ENMG tyri­mas. Anketą sudarė klausimai apie ENMG tyrimo metu patirto skausmo intensyvumą, naudojant Skaitmeninės analogijos ska­lę (SAS), demografinius duomenis, tyrimo apimtį, iki tyrimo pa­tirtą kitos kilmės skausmą ir klausimai iš Hospitalinės nerimo ir depresijos skalės (angl. Hospital Anxiety and Depression Scale, HADS).
Rezultatai. Tyrimo metu patirto skausmo intensyvumo vi­durkis buvo 3,76 ± 2,6. Nustatyta silpna neigiama koreliacija tarp skausmo intensyvumo ir išsilavinimo (r = -0,12, p = 0,03). Rasta statistiškai reikšminga (p = 0,011) koreliacija tarp skausmo inten­syvumo ir ENMG tyrimo apimties. Tyrimas buvo skausmingesnis pacientams, iki tyrimo patyrusiems kitos kilmės skausmą (p = 0,002). Nustatyta koreliacija tarp anksčiau patirto skausmo kokybinių charakteristikų (jutiminių bei emocinių) ir tyrimo me­tu patirto skausmo intensyvumo. Rasta reikšminga koreliacija tarp ENMG tyrimo metu patirto skausmo ir emocinės paciento būklės (p < 0,001).
Išvados. Analizuojant demografinių veiksnių ryšį su ENMG skausmingumu, rasta neigiama koreliacija tarp tyrimo metu pa­tirto skausmo ir išsilavinimo. Nustatyta reikšminga koreliacija tarp iki tyrimo patirto skausmo ir tyrimo skausmingumo. Nusta­tytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp tyrimo metu patirto skausmo bei depresijos ir nerimo lygio.