Sezoninė depresija – depresijos tipas, kuriam būdingas sezoninis simptomų pasireiškimas žiemą arba vasarą. Jos požymiai paprastai pasireiškia 1-2 % bendros populiacijos, tačiau daugiau nei 30 laipsnių nuo pusiaujo nutolusiuose regionuose šis rodiklis siekia net 10-20 %. Kartais išskiriamas ir subsindrominis sezoninės depresijos tipas, kuris pasižymi to paties pobūdžio, tik lengvesniais sezoninio afektinio sutrikimo simptomais. Sezoninės depresijos atsiradimui įtakos turi ne tik aplinkos rizikos faktoriai, pavyzdžiui, dienos trukmė ar laikas, praleistas saulės šviesoje, bet ir genetiniai veiksniai bei neurocheminiai pokyčiai smegenyse – šiam sutrikimui būdinga heterogeniška rizikos veiksnių visuma. Cirkadinių ritmų sutrikimai ir neurotransmiterių, pavyzdžiui, serotonino, dopamino ar noradrenalino, disreguliacija yra vieni iš pagrindinių veiksnių, sukeliančių sezoninio afektinio sutrikimo simptomus. Simptomų remisijai įtakos turi ryškios šviesos terapija, taikoma reguliuojant pacientų cirkadinius ritmus, ir kognityvinė elgesio terapija, kuri netiesiogiai palengvina depresijos simptomus (pacientai mokomi valdyti stresą ir nerimą). Šiame straipsnyje palyginama sezoninės depresijos gydymo metodų veiksmingumas ir saugumas.