Parkinsono liga ir kiti judėjimo sutrikimai SARS-COV-2 sukeltos pandemijos kontekste
Antro tipo sunkų ūminį kvėpavimo takų pažeidimo sindromą sukeliantis koronavirusas (SARS-CoV-2) gali pažeisti žmogaus nervų sistemą ir sąlygoti galvos skausmą, pykinimą, vėmimą, febrilinius traukulius, encefalopatiją, encefalitą, ataksiją ar psichikos sutrikimus, taip pat kiekybinius uoslės ir skonio pakitimus, kurie būdingi ir Parkinsono ligai (PL) bei kitoms alfa sinukleinopatijoms, tik tuomet progresuoja lėtai ir būna negrįžtami. SARS-CoV-2 penetravus į PL pažeistas galvos smegenis, gali pasunkėti klinikiniai judėjimo ligos simptomai ir padidėti pakaitinės dopaminerginės terapijos poreikis. PL ar kitais judėjimo sutrikimais sergančių asmenų COVID-19 padarinius vertinančių atsitiktinių imčių tyrimų kol kas nėra, tačiau šios grupės asmenys galėtų būti stipriau pažeidžiami dėl kvėpavime dalyvaujančių raumenų rigidiškumo ar dissinergijos, silpnesnio kosulio reflekso, sutrikusio rijimo, lėtinės ligos sukelto dusulio. Netiesioginiai veiksniai, kylantys pandemijos metu, – stresas, saviizoliacija, nerimas, ilgalaikis hipomobilumas, sunkina judėjimo sutrikimo klinikines išraiškas ir predisponuoja silpnesnes imunines reakcijas į infekcijas. Dėl ribotų kontaktų su medikais ir artimaisiais kognityvinių sutrikimų turintys pacientai gali dažniau pažeisti vaistų vartojimo režimą, todėl teleneurologija yra perspektyvi pagalba judėjimo sutrikimų turinčiam pacientui pandemijos metu. Yra prielaidų, kad amantadinas ir memantinas galėtų pasižymėti anti-SARS-CoV-2 potencialu, tačiau reikalingi klinikiniai tyrimai. Tarptautinė Parkinsono ligos ir judėjimo sutrikimų draugija pateikė rekomendacijas sergantiesiems Parkinsono liga ir kitais judėjimo sutrikimais COVID-19 pandemijos metu, kur nurodė griežtai laikytis bendrai populiacijai taikomų socialinių kontaktų ribojimo priemonių, tiesiogiai apžiūrėti pacientą tik išimties atveju (pvz., norint koreguoti giliųjų pamato branduolių stimuliatoriaus programą ar bateriją, duodenalinės levodopos pompos veiklą, atlikti būtinas botulino toksino injekcijas), skatinti pacientus, kad naudotų namuose prieinamas sporto priemones ar (ir) žaistų virtualios realybės žaidimus. Diagnozavus COVID-19, gydytojas turi užtikrinti tolesnį anksčiau judėjimo sutrikimui gydyti skirtų vaistų vartojimą (ypač adekvačias levodopos ir periferinės dekarboksilazės inhibitoriaus dozes), kad būtų išvengta sustiprėjusio rigidiškumo, kontraktūrų, gyvybinės plaučių talpos ir maksimalaus iškvėpimo tūrio sumažėjimo.