Idiopatinė intrakranijinė hipertenzija. Klinikinio atvejo pristatymas ir literatūros apžvalga
Pristatomas 11 m. amžiaus mergaitės, kuri hospitalizuota dėl galvos svaigimo, diplopijos ir suprastėjusio regėjimo, klinikinis atvejis. Galvos skausmu nesiskundė. Pacientei nustatyta abiejų akių regos nervo disko edema, išmatuotas padidėjęs intrakranijinis spaudimas, galvos magnetinio rezonanso tomografijos ir angiografijos tyrimuose nerasta struktūrinių pakitimų galvos smegenyse, stebimi tik išsigaubę optinių nervų diskai akių obuoliuose. Pacientė turėjo vieną rizikos veiksnį – antsvorį, lytinis brendimas jai dar nėra prasidėjęs. Gydyta dehidratuojančiais vaistais: acetazolamidu ir manitoliu. Dėl nepakankamai efektyvaus medikamentinio gydymo atlikta ventrikuloperitoninio šuntavimo operacija, po kurios intrakranijinės hipertenzijos klinika išnyko. Po metų stebėjimo pacientės būklė patenkinama, komplikacijų dėl šunto nebuvo, intrakranijinės hipertenzijos klinika nerecidyvavo, tačiau abiejose akyse stebima regos nervo disko atrofija ir tinklainės nervinių skaidulų sluoksnio išplonėjimas, ryškus regos sutrikimas viena akimi.
Idiopatinė intrakranijinė hipertenzija vaikams nustatoma retai ir gali pasireikšti mažiau būdinga klinika, tad svarbu apie ją pagalvoti, kai pacientas skundžiasi net ir nespecifiniais, bet galimais intrakranijinės hipertenzijos simptomais. Esant progresuojančiam regėjimo sutrikimui, taikomas skubus operacinis gydymas regai išsaugoti. Ventrikuloperitoninio šuntavimo operacija veiksmingai mažina intrakranijinės hipertenzijos kliniką, tačiau ne visada pasiekiamas visiškas regos atsistatymas.