Tikslas. Įvertinti ligos eigą, klinikinį pasireiškimą ir simptominio gydymo priešuždegiminiais vaistais efektyvumą pacientams su apatinės nugaros dalies skausmu, kuriems nustatytas žemas kaulų mineralizacijos tankis.
Tiriamieji ir tyrimo metodai. Tyrime dalyvavo 100 pacientų (60 moterų, amžiaus vidurkis – 57 (34-80) metai), kurie pagal mineralinį kaulų tankį buvo suskirstyti į tris grupes. Gydymo eiga ir efektyvumas vertinti naudojant VAS, Oswestry, Roland-Morris ir McGill klausimynus. Taip pat buvo vertinami nespecifiniai uždegimo rodikliai (ENG ir CRB), citokinai (IL-1, IGF-1, NO), medžiagų apykaitos (lipidų, angliavandenių, kepenų žymenų) rodikliai. Duomenys apdoroti naudojant „SPSS Statistics“ programinę įrangą.
Rezultatai. Pacientai, kurių mineralinis kaulų tankis buvo žemas, blogiausiai vertino būklę VAS, Oswestry, McGill ir Roland-Morris klausimynais, taip pat šios grupės pacientų uždegiminiai rodikliai buvo blogesni. Savijautos ir uždegiminių rodiklių dinamika gydymo eigoje buvo geresnė tiems pacientams, kurių kaulų mineralinis tankis buvo normalus.
Išvados. Pacientai, kurių kaulų mineralinis tankis yra žemas, jaučia stipresnį apatinės nugaros dalies skausmą, jų psichinė ir emocinė būsena, fizinis aktyvumas ir gyvenimo kokybė yra blogesnė, lyginant su tais, kurių kaulų mineralinis tankis – normalus. Šiems pacientams gydymas simptominiais vaistais nuo uždegimo padeda silpniau.