Straipsnyje pristatomas klinikinis atvejis, kai iki tol sveikam 24 metų vyrui ūmus encefalitas, pasireiškęs epilepsijos priepuoliu, imitavo galvos smegenų naviką. Remiantis radiniais galvos smegenų magnetinio rezonanso tomografijoje, buvo įtartas smegenų glialinis navikas. Elektroencefalografijos (EEG) tyrimas su papildomais testais parodė funkcinio pobūdžio bioelektrinio aktyvumo sutrikimą, todėl buvo atlikti papildomi tyrimai, leidę diagnozuoti galvos smegenų uždegimą. Minimu atveju, esant histologiškai nepatvirtintai galvos smegenų naviko diagnozei, EEG tapo svarbiausiu įrankiu, leidusiu įtarti atipinį encefalitą. Straipsnyje taip pat apžvelgiami panašūs literatūroje aprašyti atvejai ir infekcinės bei autoimuninės kilmės encefalitams būdingi EEG pokyčiai.