Pažintinių funkcijų ir emocinės būklės įtaka griuvimams, sergant išsėtine skleroze
vadas. Daugiau nei 50 % sergančiųjų išsėtine skleroze patiria griuvimus. Griuvimus dažniausiai sukelia didėjanti sergančiųjų negalia, šlapimo pūslės disfunkcija, sutrikusi pusiausvyra, tačiau psichoemocinių veiksnių – depresiškumo, nerimo, ar pažintinių funkcijų sutrikimo ryšys su griuvimais iki šiol Lietuvoje nebuvo tyrinėtas. Duomenys literatūroje apie šių veiksnių įtaką taip pat nevienareikšmiai.
Tiriamieji ir tyrimo metodai. Tyrime, atliktame nuo 2018 m. balandžio iki 2019 m. sausio mėnesio, dalyvavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (LSMUL KK) Neurologijos klinikos pacientai, sergantys recidyvuojančia remituojančia išsėtine skleroze remisijos metu, gaunantys ligos eigą modifikuojantį gydymą, kurių negalia pagal išplėstinę negalios vertinimo skalę (EDSS) yra nuo 0 iki 6,5 balo, ir nesergantys atramos judamojo aparato ar psichikos ligomis. Pateikta anketa apie per pastaruosius 6 mėnesius patirtus griuvimus. Atliktas neurologinis ištyrimas, negalios laipsnio pagal EDSS vertinimas, skaičių simbolių modalumo testas (SDMT), nerimas ir depresiškumas vertinti pagal HAD skalę, nuovargis – pagal vizualinę analoginę skalę. Statistinei analizei naudota SPSS 22.0 programa. Skirtumas laikytas statistiškai reikšmingu, kai p < 0,05.
Rezultatai. Dalyvavo 129 tiriamieji: 40 (31 %) vyrų ir 89 (69 %) moterys, amžiaus vidurkis – 43,6 ± 11,1 metų. 42 (32,6 %) tiriamieji nurodė griuvimus per 6 mėn. Skirtumo tarp griuvusių ir negriuvusių pagal lytį nenustatyta (p = 0,678). Griuvusių pacientų grupėje amžius buvo 44,6 ± 11,4 metų, negriuvusių – 41,7 ± 11,6 metų, p = 0,185. Ligos trukmė mėnesiais griuvusių pacientų grupėje – 115,55 ± 74,9, negriuvusių – 100 ± 72,2 (p = 0,291). EDSS rodiklis buvo aukštesnis tarp griuvusių pacientų (3,66 ± 1,4; 2,31 ± 1,2, p < 0,001). SDMT rodikliai nesiskyrė (45 ± 12,8; 48,76 ± 12,9, p = 0,823), tačiau griuvę pacientai turėjo aukštesnius nuovargio (5,81 ± 2,3; 4,78 ± 2,5, p = 0,026), nerimo (9,36 ± 8,8; 5,86 ± 3,7, p = 0,003) ir depresiškumo (7,43 ± 9,1; 3,33 ± 3,4, p < 0,001) rodiklius. Griuvimus reikšmingai nuspėjo didesnis EDSS rodiklis (Exp(B) = 1,649, p = 0,028) ir didesnis depresiškumas (Exp(B) = 1,221, p = 0,045).
Išvados. Griuvimus patyrė apie trečdalis tiriamųjų, kurie turėjo didesnę negalią. Pažintinių funkcijų įtakos griuvimams nenustatyta, tačiau rastas reikšmingas nuovargio, nerimo ir depresiškumo skirtumas, todėl klinikinėje praktikoje svarbu atkreipti dėmesį į griuvimų riziką, kuri susijusi ne tik su fizine negalia, bet ir su psichoemociniais veiksniais, taikyti prevencijos priemones, nepriklausomai nuo ligonio amžiaus ar ligos trukmės.