Neurosifilis tarpukario Lietuvoje: etiologija, klinika, diagnostika ir gydymas
Kiti straipsniai
Š. Jukna
Vilniaus universitetas
E. Sakalauskaitė-Juodeikienė
Vilniaus universitetas
Publikuota 2020-12-21
https://doi.org/10.29014/ns.2020.39
PDF

Reikšminiai žodžiai

neurosifilis
salvarsanas
karščio terapija
maliarija
žurnalas „Medicina“
tarpukaris
Lietuva

Kaip cituoti

1.
Jukna Š., Sakalauskaitė-Juodeikienė E. Neurosifilis tarpukario Lietuvoje: etiologija, klinika, diagnostika ir gydymas. NS [Internet]. 2020 Dec. 21 [cited 2024 Jul. 18];24(4(86):309-1. Available from: https://www.zurnalai.vu.lt/neurologijos_seminarai/article/view/27710

Santrauka

Neurosifilis iki antibiotikų eros pradžios buvo nepagydoma, dažniausiai mirtina liga. Šio darbo tikslas – išsiaiškinti, kaip buvo suvokiama neurosifilio etiologija ir klinika, kokie neurosifilio diagnostikos ir gydymo metodai buvo taikyti Lietuvoje 1920-1939 m. Išnagrinėjus pirmąjį tarpukario Lietuvos ir Baltijos šalių medicinos mokslo žurnalą „Medicina“, paaiškėjo, kad neurosifilio priežastis buvo įvardijama kaip negydyto arba nepakankamai gydyto sifilio pasekmė. Neurosifiliui diagnozuoti dažniausiai buvo įvertinama citozė, naudojamos likvoro Wasserman, Pandy ir Nonne-Apelt globulinų reakcijos, gydyti – sunkiųjų metalų terapija (arseno, bismuto ir gyvsidabrio druskos). Sunkiausioms neurosifilio formoms (paralyžiniam neurosifiliui ir nugaros smegenų džiūčiai) gydyti buvo taikyti įvairūs karščio terapijos metodai: maliarijos sukėlėjo, virinto karvės pieno, neobenzinolio ir pyriferio injekcijos.

PDF

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.

Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai