Lėtojo ir paradoksinio miego parasomnijos: klinikiniai atvejai ir literatūros apžvalga
Parasomnijos – grupė miego sutrikimų, pasireiškiančių neįprastu elgesiu ar judesiais prieš užmiegant, miego metu ar prieš prabudimą. Pagal ICSD-3 (International Classification of Sleep Disorders) parasomnijos klasifikuojamos į lėtojo miego (NREM) ir paradoksinio miego (REM) parasomnijas. Lėtojo miego parasomnijoms priskiriami šie fenotipai: prabudimas su sumišimu, vaikščiojimas per miegus, naktinis siaubas, seksomnija ir su miegu susijęs valgymo sutrikimas. Lėtojo miego parasomnijos yra dažnesnės vaikams ir paaugliams bei yra gerybinis, savaime praeinantis arba nemedikamentinėmis priemonėmis koreguojamas susirgimas. Paradoksinio miego parasomnijoms yra priskiriami paradoksinio miego elgesio sutrikimas, miego paralyžius ir košmariški sapnai. Paradoksinio miego elgesio sutrikimas dažnesnis vyresnio amžiaus pacientams ir yra susijęs su neurodegeneracinėmis ligomis. Parasomnijos gali reikšmingai bloginti paciento ir jo partnerio gyvenimo bei miego kokybę, budrumą dieną, sukelti traumas. Detali miego anamnezė ir klinikinis ištyrimas turi itin svarbią reikšmę diferencinei diagnostikai tarp šių miego sutrikimų, taip pat naktinės epilepsijos priepuolių ir psichiatrinių ligų. Standartinė gydymo strategija apima bendruosius miego higienos principus ir miegančiojo bei aplinkinių saugumo užtikrinimą.