Parkinsono liga (PL) įvardijama kaip antroji pagal dažnumą neurodegeneracinė liga po Alzheimerio, pasireiškianti vyresniems žmonėms. Vidutinis PL pradžios amžius yra 55 metai. Nors šio neuropatologinio sutrikimo metu pasireiškiantys klinikiniai simptomai, nervinių ląstelių pokyčiai ir įvairūs molekuliniai mechanizmai tyrinėjami jau daugelį metų, ligos diagnostika ir gydymas vis dar kelia iššūkių. Didelio susidomėjimo sulaukė iš ląstelių endosominės sistemos išskiriamos tarpląstelinės pūslelės – egzosomos. Ištirta, kad dauguma ląstelių, tarp jų ir nervinės, smegenyse gali išskirti šias 50-150 nm skersmens pūsleles, galinčias paveikti baltymų aktyvumą ir genų ekspresiją. Manoma, kad dėl savo vidaus turinio ir gebėjimo judėti tarpląstelinėje aplinkoje egzosomos gali atlikti svarbų vaidmenį kaupiant bei pernešant įvairius molekulinius žymenis, tokius kaip α-sinukleino baltymas ar mikroRNR (miRNR), ir dalyvauti nervinių audinių uždegiminiuose procesuose. Kadangi egzosomos turinys priklauso nuo ją išskiriančios ląstelės ir gali keistis ligos metu, egzosomų tyrimai gali padėti suprasti patogenezę ir stebėti ligą. Vis daugėja įrodymų apie egzosomų svarbą ląstelių tarpusavio komunikacijai, tarpininkavimui, dalinantis biologine informacija ir medžiagomis, bei gebėjimą pereiti kraujo ir smegenų barjerą. Dėl savo gebėjimo pereiti kraujo ir smegenų barjerą egzosomos gali būti perspektyvios vaistų ar molekulių pernešimui ir padėti sukurti efektyvesnius gydymo metodus tiek PL, tiek kitoms nervų sistemos ligoms gydyti.
Šioje literatūros apžvalgoje aptariama egzosomų biogenezė ir galimas vaidmuo Parkinsono ligos diagnostikoje, gydyme bei ilgalaikių išeičių numatyme.