Frontotemporalinė demencija (FTD) – tai grupė neurodegeneracinių ligų, sukeliančių kaktinių ir priekinių smilkininių galvos smegenų skilčių žievės atrofiją. Dažniausi FTD klinikiniai variantai yra elgsenos sutrikimas, pasireiškiantis disinhibicija, apatija, empatijos sumažėjimu, kompulsyviu elgesiu bei hiperoralumu, ir pirminė progresuojanti afazija, kuri gali būti semantinė arba nesklandžios kalbos. Semantinė pasireiškia anomija, paviršine disleksija ir sutrikusiu pavienių žodžių suvokimu. Nesklandžios kalbos variantui būdinga kalbos apraksija ir agramatiška kalba. FTD būdingas heterogeniškas klinikinis pasireiškimas kelia diagnostinių iššūkių kasdienėje klinikinėje praktikoje. Áprasti rutininiai neuropsichologiniai testai, taikomi Alzheimerio ligos diagnostikoje, yra nepakankamai jautrūs kaktinių skilčių kognityviniams sutrikimams įvertinti, sergant FTD. Šioje literatūros apžvalgoje aptariami dažniausi FTD klinikiniai variantai, jų diferencinė diagnostika tarpusavyje, diagnostikos metodai ir gydymo galimybės.