Santrauka
Straipsnyje „Europietiškoji“ ir „nacionalinė“ emigracijos romano specifika: I.Bunino „Arsenjevo gyvenimas“ ir M. Katiliškio „Išėjusiems negrįžti“ gretinama šių romanų žanrine struktūra ir suprantama kaip viena iš europietiškojo XX a. romano, orientuoto į iracionalaus ir kreatyvaus vidinio žmogaus pasaulio vaizdavimo aspektą, versijų. „Nacionalinio identiteto“ kategorija, kaip esminis herojaus sąmonės aspektas, analizuojama atsižvelgiant į dviejų rašytojų dvasinės ir estetinės patirties niuansus. Visa tai nulemė protagonistų išbaigtumo pobūdį, kuris gali būti interpretuojamas kaip dviejų priešingų XX a. – dialogistinės I. Bunino ir egzistencinės M. Katiliškio – meninės savimonės apraiška.
