Santrauka
Straipsnyje aptariama X a. islandų skaldo Egilio Skalagrimsono poezija, jos naujovės lyginamos su tradicine skaldų poezija. Pagrindinė skaldų žanrinė forma yra panegirika valdovui (drápa), kuri dažniausiai kuriama sudėtingu silabiniu drotkveto metru. Jos bruožai – pastovus skiemenų skaičius, aliteracijos ir vidiniai rimai. Palyginti su hipertrofuota menine forma, panegirikų turinys gana skurdus: apdainuojama valdovo drąsa ir šlovė, jo pergalės. Skalagrimsono poezija yra išsaugota Egilio sagos tekstuose. Šalia „atskirųjų posmų“ (lausavísur) išliko trys poemos, kuriose atsiskleidžia poeto talentas. Poema Galvos išpirka sukurta naujovišku metru rúnhenda, kuriam būdingas galūninis rimas, nevartotas senosios islandų poezijos. Šią panegiriką skaldas kūrė priverstinai, todėl ji skamba kaip iššūkis valdovui, jos kapotas ritmas bei tradicinių poetinių figūrų (keningų) gausa sukuria distanciją tarp poeto ir šlovinamojo. Giesmė Arinbjornui ir Skaudi sūnų netektis irgi įdiegia tam tikrų naujovių. Poetas atsisako griežtų metrikos kanonų, renkasi maksimaliai laisvą poetinę formą, kad galėtų išsakyti savo mintis ir jausmus. Skaldų poezija dažniausiai krypsta į išorinį subjektą, o Egilis šiose poemose atsigręžia į save: šlovina draugystę, aprauda savo giminės išnykimą, apmąsto nueitą gyvenimo kelią ir artėjančią mirtį. Egilis pirmasis skaldų poezijoje pavartojo lyrinius ir eleginius motyvus, atsisakė tradicinių keningų ir sukūrė savitą poetinį stilių.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Галина Михайлова,
«Вовсе не удостоверением определяется писатель, а тем, что он пишет»: международная научно-практическая конференция «М. А. Булгаков: русская и национальные литературы» (Ереван, 9–11 октября 2017 г.)
,
Literatūra: T 59 Nr. 2 (2017): Russian Literature
-
Александр Федута,
Rusija be atramos (M. A. Osorgino istoriniai apsakymai)
,
Literatūra: T 52 Nr. 2 (2010): Russian Literature
-
Natalija Arlauskaitė,
Ekranizacija kaip literatūros istorijos provokacija (II)
,
Literatūra: T 50 Nr. 2 (2008): Russian Literature
-
Vytautas Ališauskas,
Knyga kaip kultūrų konflikto taškas: šv. Adalberto misija Prūsuose
,
Literatūra: T 48 Nr. 3 (2006): the Classics
-
Ирина Куликова,
ТИП РЕЗОНЁРА В РУССКОЙ КОМЕДИИ ХVIII ВЕКА
,
Literatūra: T 55 Nr. 2 (2013): Russian Literature
-
Римантас Сидеравичюс,
M. Lermontovo “Demono” kopija V. fon Rotkircho albume
,
Literatūra: T 49 Nr. 2 (2007): Russian Literature
-
Ольга Кульбакина,
Филологи с историей и без: VI Международная летняя школа на перешейке «русская литература: история и историография»
,
Literatūra: T 51 Nr. 2 (2009): Russian Literature
-
Mārtiņš Laizāns,
Ojārs Lāms,
Salomono Frenzelio Propemptikonas: gyvūnų įvaizdžiai kaip kilmingumo išraiška
,
Literatūra: T 59 Nr. 3 (2017): the Classics
-
Валентина Брио,
Илья Cерман (1913–2010)
,
Literatūra: T 52 Nr. 2 (2010): Russian Literature
-
Борис Балясный,
Verlibro vertimo į rusų kalbą praradimų analizė (Literatūros vertimo mokyklos-studijos duomenimis)
,
Literatūra: T 48 Nr. 2 (2006): Russian Literature