Santrauka
Straipsnyje aptariama X a. islandų skaldo Egilio Skalagrimsono poezija, jos naujovės lyginamos su tradicine skaldų poezija. Pagrindinė skaldų žanrinė forma yra panegirika valdovui (drápa), kuri dažniausiai kuriama sudėtingu silabiniu drotkveto metru. Jos bruožai – pastovus skiemenų skaičius, aliteracijos ir vidiniai rimai. Palyginti su hipertrofuota menine forma, panegirikų turinys gana skurdus: apdainuojama valdovo drąsa ir šlovė, jo pergalės. Skalagrimsono poezija yra išsaugota Egilio sagos tekstuose. Šalia „atskirųjų posmų“ (lausavísur) išliko trys poemos, kuriose atsiskleidžia poeto talentas. Poema Galvos išpirka sukurta naujovišku metru rúnhenda, kuriam būdingas galūninis rimas, nevartotas senosios islandų poezijos. Šią panegiriką skaldas kūrė priverstinai, todėl ji skamba kaip iššūkis valdovui, jos kapotas ritmas bei tradicinių poetinių figūrų (keningų) gausa sukuria distanciją tarp poeto ir šlovinamojo. Giesmė Arinbjornui ir Skaudi sūnų netektis irgi įdiegia tam tikrų naujovių. Poetas atsisako griežtų metrikos kanonų, renkasi maksimaliai laisvą poetinę formą, kad galėtų išsakyti savo mintis ir jausmus. Skaldų poezija dažniausiai krypsta į išorinį subjektą, o Egilis šiose poemose atsigręžia į save: šlovina draugystę, aprauda savo giminės išnykimą, apmąsto nueitą gyvenimo kelią ir artėjančią mirtį. Egilis pirmasis skaldų poezijoje pavartojo lyrinius ir eleginius motyvus, atsisakė tradicinių keningų ir sukūrė savitą poetinį stilių.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Justinas Ambrazas,
Tertuliano Ad Martyras – maištininko manifestas
,
Literatūra: T 63 Nr. 3 (2021): Literatūra
-
Tomas Veteikis,
Kilmingųjų jaunuolių Andriaus ir Aleksandro Chodkevičių eilėdarinės Meλetai – Europos krikščioniškos mokyklinės poezijos pavyzdys
,
Literatūra: T 51 Nr. 3 (2009): the Classics
-
Paulius Garbačiauskas,
Kelios pastabos apie Arato poemos Reiškiniai struktūrą
,
Literatūra: T 51 Nr. 3 (2009): the Classics
-
KU Literatūros Literatūros katedros informacija,
Klaipėdos universiteto Literatūros katedra
,
Literatūra: T 54 Nr. 1 (2012): Lithuanian Literature
-
Зинаида Пахолок,
Культурологический аспект перевода Антанасом Крищюкайтисом-Аишбе рассказа Ю. Федьковича «Кто виноват?»
,
Literatūra: T 59 Nr. 2 (2017): Russian Literature
-
Rūta Eidukevičienė,
Tarp literatūros ir politikos – paskutiniųjų dviejų XX a. dešimtmečių Hanso Magnuso Enzensbergerio eseistika
,
Literatūra: T 50 Nr. 4 (2008): World Literatures
-
Vytautas Ališauskas,
Tradicijos rekonstrukcija ir religinė vaizduotė ankstyvojoje apokrifinėje raštijoje
,
Literatūra: T 63 Nr. 3 (2021): Literatūra
-
Audronė Kudulytė-Kairienė,
Aleksandras Zaicevas (1926–2000)
,
Literatūra: T 48 Nr. 3 (2006): the Classics
-
Audinga Peluritytė,
Erozijos tema Czesławo Miłoszo kūryboje: svarstymai lietuvių literatūros akivaizdoje
,
Literatūra: T 51 Nr. 1 (2009): Lithuanian Literature
-
Neringa Klišienė,
Ketvirtojo dešimtmečio estetinės savimonės laukas: Paryžiaus fenomenas
,
Literatūra: T 52 Nr. 1 (2010): Lithuanian Literature