Santrauka
Straipsnyje aptariama X a. islandų skaldo Egilio Skalagrimsono poezija, jos naujovės lyginamos su tradicine skaldų poezija. Pagrindinė skaldų žanrinė forma yra panegirika valdovui (drápa), kuri dažniausiai kuriama sudėtingu silabiniu drotkveto metru. Jos bruožai – pastovus skiemenų skaičius, aliteracijos ir vidiniai rimai. Palyginti su hipertrofuota menine forma, panegirikų turinys gana skurdus: apdainuojama valdovo drąsa ir šlovė, jo pergalės. Skalagrimsono poezija yra išsaugota Egilio sagos tekstuose. Šalia „atskirųjų posmų“ (lausavísur) išliko trys poemos, kuriose atsiskleidžia poeto talentas. Poema Galvos išpirka sukurta naujovišku metru rúnhenda, kuriam būdingas galūninis rimas, nevartotas senosios islandų poezijos. Šią panegiriką skaldas kūrė priverstinai, todėl ji skamba kaip iššūkis valdovui, jos kapotas ritmas bei tradicinių poetinių figūrų (keningų) gausa sukuria distanciją tarp poeto ir šlovinamojo. Giesmė Arinbjornui ir Skaudi sūnų netektis irgi įdiegia tam tikrų naujovių. Poetas atsisako griežtų metrikos kanonų, renkasi maksimaliai laisvą poetinę formą, kad galėtų išsakyti savo mintis ir jausmus. Skaldų poezija dažniausiai krypsta į išorinį subjektą, o Egilis šiose poemose atsigręžia į save: šlovina draugystę, aprauda savo giminės išnykimą, apmąsto nueitą gyvenimo kelią ir artėjančią mirtį. Egilis pirmasis skaldų poezijoje pavartojo lyrinius ir eleginius motyvus, atsisakė tradicinių keningų ir sukūrė savitą poetinį stilių.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Neringa Klišienė,
Lietuvių dramaturgija ir jos „krizės“
,
Literatūra: T 63 Nr. 1 (2021): Literature
-
Alexander Feye,
De Latinitate viva hodiernaque in Europa
,
Literatūra: T 53 Nr. 3 (2011): the Classics
-
Василий Щукин,
Ленинские горы как гетеротопный локус Культуры Два
,
Literatūra: T 57 Nr. 5 (2015): Special Issue
-
Genovaitė Dručkutė,
Tarp fikcijos ir realybės: Oskaro Milašiaus kelionės
,
Literatūra: T 53 Nr. 4 (2011): World Literatures
-
Audronė Kudulytė-Kairienė,
Apolonijo Rodiečio Argonautika. Olimpo epizodas (3. 1-166) ir jo poetinė tradicija
,
Literatūra: T 53 Nr. 3 (2011): the Classics
-
Naglis Kardelis,
Ar išmoksime mąstyti kaip senovės graikai? Unikali dviejų mąstytojų helenofilų knyga apie filosofijos likimą – jos pradžią ir sugrįžimą
,
Literatūra: T 50 Nr. 3 (2008): the Classics
-
Domenico Cufalo,
Can δίκαιον be ὅσιον? A Note on Scholl. Plat. Resp. I 344A8 and Leg. IX 857B5
,
Literatūra: T 57 Nr. 3 (2015): the Classics
-
Naglis Kardelis,
Pražiotos akys ir spoksanti burna: apie literatūrinį Platono subtilumą Valstybėje (Resp. VII, 529 a–c)
,
Literatūra: T 51 Nr. 3 (2009): the Classics
-
Inga Litvinavičienė,
Transgresijos kaip naujų kūrybinių idėjų paieškos straipsniuose prancūzų kalba
,
Literatūra: T 63 Nr. 4 (2021): Literature
-
Anna Cetera,
The Merchant of Letters: The Status of a Literary Translator in (Post)modern Culture
,
Literatūra: T 49 Nr. 5 (2007): Special Issue