Santrauka
Straipsnyje aptariama X a. islandų skaldo Egilio Skalagrimsono poezija, jos naujovės lyginamos su tradicine skaldų poezija. Pagrindinė skaldų žanrinė forma yra panegirika valdovui (drápa), kuri dažniausiai kuriama sudėtingu silabiniu drotkveto metru. Jos bruožai – pastovus skiemenų skaičius, aliteracijos ir vidiniai rimai. Palyginti su hipertrofuota menine forma, panegirikų turinys gana skurdus: apdainuojama valdovo drąsa ir šlovė, jo pergalės. Skalagrimsono poezija yra išsaugota Egilio sagos tekstuose. Šalia „atskirųjų posmų“ (lausavísur) išliko trys poemos, kuriose atsiskleidžia poeto talentas. Poema Galvos išpirka sukurta naujovišku metru rúnhenda, kuriam būdingas galūninis rimas, nevartotas senosios islandų poezijos. Šią panegiriką skaldas kūrė priverstinai, todėl ji skamba kaip iššūkis valdovui, jos kapotas ritmas bei tradicinių poetinių figūrų (keningų) gausa sukuria distanciją tarp poeto ir šlovinamojo. Giesmė Arinbjornui ir Skaudi sūnų netektis irgi įdiegia tam tikrų naujovių. Poetas atsisako griežtų metrikos kanonų, renkasi maksimaliai laisvą poetinę formą, kad galėtų išsakyti savo mintis ir jausmus. Skaldų poezija dažniausiai krypsta į išorinį subjektą, o Egilis šiose poemose atsigręžia į save: šlovina draugystę, aprauda savo giminės išnykimą, apmąsto nueitą gyvenimo kelią ir artėjančią mirtį. Egilis pirmasis skaldų poezijoje pavartojo lyrinius ir eleginius motyvus, atsisakė tradicinių keningų ir sukūrė savitą poetinį stilių.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Ingė Lukšaitė,
Vilniaus universiteto humanitarinių mokslų profesoriai ir doktrina Donato Saukos veiklos laikotarpiu
,
Literatūra: T 62 Nr. 1 (2020): Literatūra
-
Regina Rudaitytė,
Etinė problematika šiuolaikinėje anglų literatūroje
,
Literatūra: T 50 Nr. 4 (2008): World Literatures
-
Regina Rudaitytė,
Charleso Dickenso kūrybos recepcija Lietuvoje: sceninės adaptacijos ir kritikų vertinimas (II dalis)
,
Literatūra: T 53 Nr. 4 (2011): World Literatures
-
Jens Kirk,
Literary Culture in the Age of the Internet
,
Literatūra: T 49 Nr. 5 (2007): Special Issue
-
Сергей Преображенский,
Гетеротопия одного стихотворения («Пляска» Н. Асеева как балто-славянский текст)
,
Literatūra: T 57 Nr. 5 (2015): Special Issue
-
Džiuljeta Maskuliūnienė,
Šiaulių universiteto Literatūros istorijos ir teorijos katedra 2011 metais
,
Literatūra: T 54 Nr. 1 (2012): Lithuanian Literature
-
Horatio Caesar Roger Vella,
Malta ir Gozo graikų ir romėnų istorinėje tradicijoje ir literatūroje
,
Literatūra: T 63 Nr. 3 (2021): Literatūra
-
Dalia Satkauskytė,
Teorijos išbandymas praktika [Danas Lapkus, Poteksčių ribos: uždraustos tapatybės devintojo dešimtmečio lietuvių prozoje, 2003]
,
Literatūra: T 47 Nr. 1 (2005): Lithuanian Literature
-
Ирина Горошко,
Русская литература как школьный предмет: конструирование гендера в литературном дискурсе
,
Literatūra: T 53 Nr. 2 (2011): Russian Literature
-
Tomas Veteikis,
Nuorodos į Isokratą Aristotelio Retorikos mene
,
Literatūra: T 53 Nr. 3 (2011): the Classics