Santrauka
Straipsnyje aptariama X a. islandų skaldo Egilio Skalagrimsono poezija, jos naujovės lyginamos su tradicine skaldų poezija. Pagrindinė skaldų žanrinė forma yra panegirika valdovui (drápa), kuri dažniausiai kuriama sudėtingu silabiniu drotkveto metru. Jos bruožai – pastovus skiemenų skaičius, aliteracijos ir vidiniai rimai. Palyginti su hipertrofuota menine forma, panegirikų turinys gana skurdus: apdainuojama valdovo drąsa ir šlovė, jo pergalės. Skalagrimsono poezija yra išsaugota Egilio sagos tekstuose. Šalia „atskirųjų posmų“ (lausavísur) išliko trys poemos, kuriose atsiskleidžia poeto talentas. Poema Galvos išpirka sukurta naujovišku metru rúnhenda, kuriam būdingas galūninis rimas, nevartotas senosios islandų poezijos. Šią panegiriką skaldas kūrė priverstinai, todėl ji skamba kaip iššūkis valdovui, jos kapotas ritmas bei tradicinių poetinių figūrų (keningų) gausa sukuria distanciją tarp poeto ir šlovinamojo. Giesmė Arinbjornui ir Skaudi sūnų netektis irgi įdiegia tam tikrų naujovių. Poetas atsisako griežtų metrikos kanonų, renkasi maksimaliai laisvą poetinę formą, kad galėtų išsakyti savo mintis ir jausmus. Skaldų poezija dažniausiai krypsta į išorinį subjektą, o Egilis šiose poemose atsigręžia į save: šlovina draugystę, aprauda savo giminės išnykimą, apmąsto nueitą gyvenimo kelią ir artėjančią mirtį. Egilis pirmasis skaldų poezijoje pavartojo lyrinius ir eleginius motyvus, atsisakė tradicinių keningų ir sukūrė savitą poetinį stilių.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Nijolė Juchnevičienė,
Strabono Geografijos įžangos: mokslinio diskurso tąsa ir originalumas
,
Literatūra: T 50 Nr. 3 (2008): the Classics
-
Milda Danytė,
National Past / Personal Past: Recent Examples of the Historical Novel by Umberto Eco and Antanas Sileika
,
Literatūra: T 49 Nr. 5 (2007): Special Issue
-
Vilius Bartninkas,
Meistrysčių vadyba Platono dialoge Valstybininkas
,
Literatūra: T 56 Nr. 3 (2014): the Classics
-
Genovaitė Dručkutė,
Milašius ir Petrarca
,
Literatūra: T 48 Nr. 4 (2006): World Literatures
-
Mantas Adomėnas,
„Jie mums pasakoja mitą“: ikisokratinių filosofų portretas Platono Sofiste
,
Literatūra: T 46 Nr. 3 (2004): the Classics
-
Eduards Mekšs,
Jeseninas Arsenijaus Formakovo kūrybiniame likime (20–30-jeji metai)
,
Literatūra: T 46 Nr. 2 (2004): Russian Literature
-
Neringa Mikalauskienė,
Mitas kaip kultūrų interpretacijų sankirta Cliffordo Geertzo antropologijoje
,
Literatūra: T 49 Nr. 4 (2007): World Literatures
-
Rūta Eidukevičienė,
Baimės topografija ankstyvuosiuose Hertos Müller romanuose Lapė jau tada buvo medžiotoja ir Širdies žvėris
,
Literatūra: T 52 Nr. 4 (2010): World Literatures
-
Alius Jaskelevičius,
Kaip tampama graiku, arba apie panhelenizmą Ksenofonto Anabasyje
,
Literatūra: T 59 Nr. 3 (2017): the Classics
-
Юлия Снежко,
Поэтика нации и империи в произведениях малых жанров Николая Карамзина
,
Literatūra: T 54 Nr. 2 (2012): Russian Literature