Santrauka
Straipsnyje aptariama X a. islandų skaldo Egilio Skalagrimsono poezija, jos naujovės lyginamos su tradicine skaldų poezija. Pagrindinė skaldų žanrinė forma yra panegirika valdovui (drápa), kuri dažniausiai kuriama sudėtingu silabiniu drotkveto metru. Jos bruožai – pastovus skiemenų skaičius, aliteracijos ir vidiniai rimai. Palyginti su hipertrofuota menine forma, panegirikų turinys gana skurdus: apdainuojama valdovo drąsa ir šlovė, jo pergalės. Skalagrimsono poezija yra išsaugota Egilio sagos tekstuose. Šalia „atskirųjų posmų“ (lausavísur) išliko trys poemos, kuriose atsiskleidžia poeto talentas. Poema Galvos išpirka sukurta naujovišku metru rúnhenda, kuriam būdingas galūninis rimas, nevartotas senosios islandų poezijos. Šią panegiriką skaldas kūrė priverstinai, todėl ji skamba kaip iššūkis valdovui, jos kapotas ritmas bei tradicinių poetinių figūrų (keningų) gausa sukuria distanciją tarp poeto ir šlovinamojo. Giesmė Arinbjornui ir Skaudi sūnų netektis irgi įdiegia tam tikrų naujovių. Poetas atsisako griežtų metrikos kanonų, renkasi maksimaliai laisvą poetinę formą, kad galėtų išsakyti savo mintis ir jausmus. Skaldų poezija dažniausiai krypsta į išorinį subjektą, o Egilis šiose poemose atsigręžia į save: šlovina draugystę, aprauda savo giminės išnykimą, apmąsto nueitą gyvenimo kelią ir artėjančią mirtį. Egilis pirmasis skaldų poezijoje pavartojo lyrinius ir eleginius motyvus, atsisakė tradicinių keningų ir sukūrė savitą poetinį stilių.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Бируте Мержвинскайте,
Миф города в романах Ричардаса Гавялиса
,
Literatūra: T 54 Nr. 2 (2012): Russian Literature
-
Žydronė Kolevinskienė,
2010 metai Vilniaus pedagoginio universiteto Lietuvių literatūros katedroje
,
Literatūra: T 53 Nr. 1 (2011): Lithuanian Literature
-
Elžbieta M. M. Kowalska,
Eine Frau in der Kultur, die Kultur einer Frau: Caroline von Humboldt
,
Literatūra: T 50 Nr. 5 (2008): Special Issue
-
Konstantinos Deligiorgis,
Herodoto Amestridė, Sofoklio Dejaneira ir mirtį nešantis apdaras
,
Literatūra: T 58 Nr. 3 (2016): the Classics
-
Галина Михайлова,
О метаисторическом свойстве русской культуры: история и современность
,
Literatūra: T 57 Nr. 2 (2015): Russian Literature
-
Paulius Garbačiauskas,
Helenistinės poetikos bruožai Arato poemoje „Reiškiniai“
,
Literatūra: T 49 Nr. 3 (2007): the Classics
-
Dainora Pociūtė-Abukevičienė,
Ernesta Juknytė,
Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedra 2011 metais
,
Literatūra: T 53 Nr. 1 (2011): Lithuanian Literature
-
Birutė Meržvinskaitė,
Autorius ir skaitytojas Sigmundo Freudo psichoanalizėje
,
Literatūra: T 52 Nr. 4 (2010): World Literatures
-
Ramunė Markevičiūtė,
Kalba barbarai: „Istoriografinis teatras“ ir jo poveikis Henriko Latvio Livonijos kronikoje
,
Literatūra: T 58 Nr. 3 (2016): the Classics
-
Eugenija Ulèinaitë,
lasikinės filologijos katedros tarptautiniai moksliniai ryšiai (1944–2004)
,
Literatūra: T 46 Nr. 3 (2004): the Classics