Santrauka
Straipsnyje aptariama X a. islandų skaldo Egilio Skalagrimsono poezija, jos naujovės lyginamos su tradicine skaldų poezija. Pagrindinė skaldų žanrinė forma yra panegirika valdovui (drápa), kuri dažniausiai kuriama sudėtingu silabiniu drotkveto metru. Jos bruožai – pastovus skiemenų skaičius, aliteracijos ir vidiniai rimai. Palyginti su hipertrofuota menine forma, panegirikų turinys gana skurdus: apdainuojama valdovo drąsa ir šlovė, jo pergalės. Skalagrimsono poezija yra išsaugota Egilio sagos tekstuose. Šalia „atskirųjų posmų“ (lausavísur) išliko trys poemos, kuriose atsiskleidžia poeto talentas. Poema Galvos išpirka sukurta naujovišku metru rúnhenda, kuriam būdingas galūninis rimas, nevartotas senosios islandų poezijos. Šią panegiriką skaldas kūrė priverstinai, todėl ji skamba kaip iššūkis valdovui, jos kapotas ritmas bei tradicinių poetinių figūrų (keningų) gausa sukuria distanciją tarp poeto ir šlovinamojo. Giesmė Arinbjornui ir Skaudi sūnų netektis irgi įdiegia tam tikrų naujovių. Poetas atsisako griežtų metrikos kanonų, renkasi maksimaliai laisvą poetinę formą, kad galėtų išsakyti savo mintis ir jausmus. Skaldų poezija dažniausiai krypsta į išorinį subjektą, o Egilis šiose poemose atsigręžia į save: šlovina draugystę, aprauda savo giminės išnykimą, apmąsto nueitą gyvenimo kelią ir artėjančią mirtį. Egilis pirmasis skaldų poezijoje pavartojo lyrinius ir eleginius motyvus, atsisakė tradicinių keningų ir sukūrė savitą poetinį stilių.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Viktorija Daujotytė,
Formos: tuštėjančios, nykstančios, susidarančios
,
Literatūra: T 57 Nr. 1 (2015): Lithuanian Literature
-
Saulė Matulevičienė,
Vilniaus krašto folkloras kaip tautinės tapatybės dėmuo
,
Literatūra: T 48 Nr. 5 (2006): Special Issue
-
Rasa Juozapaitytė,
Juodosios moters savikūra Gayl Jones romane Evos vyras
,
Literatūra: T 47 Nr. 4 (2005): World Literatures
-
Ernesta Juknytė,
Literatūra ir teologija: dialogo galimybės
,
Literatūra: T 49 Nr. 1 (2007): Lithuanian Literature
-
Tatjana Aleknienė,
Istorijos teatras: Filosofijos ir Istorijos pokalbis Teofilakto Simokato Istorijos įžangoje
,
Literatūra: T 46 Nr. 3 (2004): the Classics
-
Skirmantė Packočinaitė-Biržietienė,
Marcialio epigramos teatras
,
Literatūra: T 46 Nr. 3 (2004): the Classics
-
Ona Daukšienė,
Lietuviškosios religinės tapatybės raiškos užuomazgos ir jų ženklai XVII amžiaus LDK poezijoje: M. K. Sarbievijaus religinės tematikos tekstai
,
Literatūra: T 48 Nr. 7 (2006): Special Issue
-
Krzysztof Tkaczyk,
„ICH FORDRE SO VIEL FREIHEIT UND MUSSE, ALS NÖTIG IST, ÜBER MICH SELBST, ÜBER MEINE BESTIMMUNG UND MEINEN WERTH ALS MENSCH ZU DENKEN“.1 ZUR KUNST- UND FREIHEITSKONZEPTION BEI KARL PHILIPP MORITZ
,
Literatūra: T 50 Nr. 5 (2008): Special Issue
-
Rūta Eidukevičienė,
“Irgendwann holt einen die Vergangenheit ein…” Literarisches Erinnern im Roman Aus der Geschichte der Trennungen (1999) von Jürgen Becker
,
Literatūra: T 49 Nr. 5 (2007): Special Issue
-
Genovaitė Dručkutė,
Sprendimai apie Lietuvos grožį Jeano Mauclère’o knygoje "Po blyškiu Lietuvos dangumi"
,
Literatūra: T 62 Nr. 4 (2020): Literatūra