Santrauka
Straipsnyje aptariama X a. islandų skaldo Egilio Skalagrimsono poezija, jos naujovės lyginamos su tradicine skaldų poezija. Pagrindinė skaldų žanrinė forma yra panegirika valdovui (drápa), kuri dažniausiai kuriama sudėtingu silabiniu drotkveto metru. Jos bruožai – pastovus skiemenų skaičius, aliteracijos ir vidiniai rimai. Palyginti su hipertrofuota menine forma, panegirikų turinys gana skurdus: apdainuojama valdovo drąsa ir šlovė, jo pergalės. Skalagrimsono poezija yra išsaugota Egilio sagos tekstuose. Šalia „atskirųjų posmų“ (lausavísur) išliko trys poemos, kuriose atsiskleidžia poeto talentas. Poema Galvos išpirka sukurta naujovišku metru rúnhenda, kuriam būdingas galūninis rimas, nevartotas senosios islandų poezijos. Šią panegiriką skaldas kūrė priverstinai, todėl ji skamba kaip iššūkis valdovui, jos kapotas ritmas bei tradicinių poetinių figūrų (keningų) gausa sukuria distanciją tarp poeto ir šlovinamojo. Giesmė Arinbjornui ir Skaudi sūnų netektis irgi įdiegia tam tikrų naujovių. Poetas atsisako griežtų metrikos kanonų, renkasi maksimaliai laisvą poetinę formą, kad galėtų išsakyti savo mintis ir jausmus. Skaldų poezija dažniausiai krypsta į išorinį subjektą, o Egilis šiose poemose atsigręžia į save: šlovina draugystę, aprauda savo giminės išnykimą, apmąsto nueitą gyvenimo kelią ir artėjančią mirtį. Egilis pirmasis skaldų poezijoje pavartojo lyrinius ir eleginius motyvus, atsisakė tradicinių keningų ir sukūrė savitą poetinį stilių.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Александра Шалкине,
Роман Андрея Иванова «Путешествие Ханумана на Лолланд» как провокация современного читателя (на основе постулатов рецептивной эстетики)
,
Literatūra: T 59 Nr. 2 (2017): Russian Literature
-
Regina Rudaitytė,
Savojo „aš“ paieškos: Jurgos Ivanauskaitės Kelionė į Šambalą
,
Literatūra: T 51 Nr. 4 (2009): World Literatures
-
Ramūnas Šilis,
Kūnas ir erdvė Ivano Gončarovo romane Oblomovas“
,
Literatūra: T 52 Nr. 2 (2010): Russian Literature
-
Nijolė Juchnevičienė,
Istorikai apie istoriją ir tragediją
,
Literatūra: T 46 Nr. 3 (2004): the Classics
-
Audronė Kudulytė-Kairienė,
Bukolinio žanro transformacija Biono kūryboje
,
Literatūra: T 47 Nr. 3 (2005): the Classics
-
Dalia Čiočytė,
Literatūra ir žmogaus pasaulis
,
Literatūra: T 57 Nr. 1 (2015): Lithuanian Literature
-
Irina Kulikova,
XVIII a. rusų komedijos petimetro tipas
,
Literatūra: T 46 Nr. 2 (2004): Russian Literature
-
Jurga Jonutytė,
Dėmesys sakytinei tradicijai kaip kūrybiškas tapatinimasis. Antano Juškos ir Jono Basanavičiaus etnografinės veiklos motyvų apmąstymas
,
Literatūra: T 48 Nr. 6 (2006): Special Issue
-
Eugenija Ulčinaitė,
NON OMNIS MORIAR: ARVYDAS BARONAS (1960–1992)
,
Literatūra: T 47 Nr. 3 (2005): the Classics
-
Viktorija Daujotytė,
Formos: tuštėjančios, nykstančios, susidarančios
,
Literatūra: T 57 Nr. 1 (2015): Lithuanian Literature