Santrauka
Straipsnyje aptariama X a. islandų skaldo Egilio Skalagrimsono poezija, jos naujovės lyginamos su tradicine skaldų poezija. Pagrindinė skaldų žanrinė forma yra panegirika valdovui (drápa), kuri dažniausiai kuriama sudėtingu silabiniu drotkveto metru. Jos bruožai – pastovus skiemenų skaičius, aliteracijos ir vidiniai rimai. Palyginti su hipertrofuota menine forma, panegirikų turinys gana skurdus: apdainuojama valdovo drąsa ir šlovė, jo pergalės. Skalagrimsono poezija yra išsaugota Egilio sagos tekstuose. Šalia „atskirųjų posmų“ (lausavísur) išliko trys poemos, kuriose atsiskleidžia poeto talentas. Poema Galvos išpirka sukurta naujovišku metru rúnhenda, kuriam būdingas galūninis rimas, nevartotas senosios islandų poezijos. Šią panegiriką skaldas kūrė priverstinai, todėl ji skamba kaip iššūkis valdovui, jos kapotas ritmas bei tradicinių poetinių figūrų (keningų) gausa sukuria distanciją tarp poeto ir šlovinamojo. Giesmė Arinbjornui ir Skaudi sūnų netektis irgi įdiegia tam tikrų naujovių. Poetas atsisako griežtų metrikos kanonų, renkasi maksimaliai laisvą poetinę formą, kad galėtų išsakyti savo mintis ir jausmus. Skaldų poezija dažniausiai krypsta į išorinį subjektą, o Egilis šiose poemose atsigręžia į save: šlovina draugystę, aprauda savo giminės išnykimą, apmąsto nueitą gyvenimo kelią ir artėjančią mirtį. Egilis pirmasis skaldų poezijoje pavartojo lyrinius ir eleginius motyvus, atsisakė tradicinių keningų ir sukūrė savitą poetinį stilių.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Елена Тетерина,
О пасторальности в творчестве Пятраса Цвирки
,
Literatūra: T 57 Nr. 2 (2015): Russian Literature
-
Ингрида Киселюте,
VII научная международная конференция «Экономика. литература. язык» (Санкт-Петербург, 4-6 июня 2018 г.)
,
Literatūra: T 60 Nr. 2 (2018): Russian Literature
-
Dainius Būrė,
Autorius, personažas, skaitytojas: retorinės įtaigos aspektas Ludovico Ariosto poemoje Pašėlęs Rolandas
,
Literatūra: T 46 Nr. 4 (2004): World Literatures
-
Dalia Čiočytė,
Literatūros teologijos kaip teorinės perspektyvos galiojimo centras, periferija, ribos
,
Literatūra: T 53 Nr. 1 (2011): Lithuanian Literature
-
Eugenija Ulčinaitė,
Marcelinas Ročka: klasikas ir lituanistas
,
Literatūra: T 54 Nr. 3 (2012): the Classics
-
Павел Лавринец,
Международная конференция «Псевдонимы русской эмиграции в Европе (1917–1945)» (Бохум, 3–5 сентября 2014 г.)
,
Literatūra: T 57 Nr. 2 (2015): Russian Literature
-
Radvyda Vaišvilaitė,
Teologinių klausimų specifika literatūroje: nuodėmės refleksija Aido Marčėno eilėraščiuose
,
Literatūra: T 49 Nr. 1 (2007): Lithuanian Literature
-
Jūratė Butkutė,
Postmodern Transgressions of Narrative: an Intertextual Dialogue between J. Banville’s The Book of Evidence (1989) and V. Nabokov’s Lolita (1955)
,
Literatūra: T 49 Nr. 5 (2007): Special Issue
-
Tua Korhonen,
Apmąstymai apie prijaukinimą: naminiai ir laukiniai gyvūnai ezopinėse pasakėčiose
,
Literatūra: T 59 Nr. 3 (2017): the Classics
-
Simonas Baliukonis,
Atėnietis prieš ateistus: teologinis įtikinimas Platono „Įstatymuose“
,
Literatūra: T 62 Nr. 3 (2020): Antikos kultūros ir jos recepcijos tyrimai