Santrauka
Straipsnyje aptariama X a. islandų skaldo Egilio Skalagrimsono poezija, jos naujovės lyginamos su tradicine skaldų poezija. Pagrindinė skaldų žanrinė forma yra panegirika valdovui (drápa), kuri dažniausiai kuriama sudėtingu silabiniu drotkveto metru. Jos bruožai – pastovus skiemenų skaičius, aliteracijos ir vidiniai rimai. Palyginti su hipertrofuota menine forma, panegirikų turinys gana skurdus: apdainuojama valdovo drąsa ir šlovė, jo pergalės. Skalagrimsono poezija yra išsaugota Egilio sagos tekstuose. Šalia „atskirųjų posmų“ (lausavísur) išliko trys poemos, kuriose atsiskleidžia poeto talentas. Poema Galvos išpirka sukurta naujovišku metru rúnhenda, kuriam būdingas galūninis rimas, nevartotas senosios islandų poezijos. Šią panegiriką skaldas kūrė priverstinai, todėl ji skamba kaip iššūkis valdovui, jos kapotas ritmas bei tradicinių poetinių figūrų (keningų) gausa sukuria distanciją tarp poeto ir šlovinamojo. Giesmė Arinbjornui ir Skaudi sūnų netektis irgi įdiegia tam tikrų naujovių. Poetas atsisako griežtų metrikos kanonų, renkasi maksimaliai laisvą poetinę formą, kad galėtų išsakyti savo mintis ir jausmus. Skaldų poezija dažniausiai krypsta į išorinį subjektą, o Egilis šiose poemose atsigręžia į save: šlovina draugystę, aprauda savo giminės išnykimą, apmąsto nueitą gyvenimo kelią ir artėjančią mirtį. Egilis pirmasis skaldų poezijoje pavartojo lyrinius ir eleginius motyvus, atsisakė tradicinių keningų ir sukūrė savitą poetinį stilių.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Nijolė Brazauskienė,
XIX a. Mažosios Lietuvos įvaizdis Jodocus’o Donatus’o Hubertus’o Temme’ės romane Anna Jogszis
,
Literatūra: T 56 Nr. 4 (2014): World Literatures
-
Magnus Frisch,
ἦ μάλα θαῦμα κύων ὅδε κεῖτ᾽ ἐνὶ κόπρῳ: Odisėjo ir jo šuns Argo anagnorisis (Hom. Od. 17, 290–327)
,
Literatūra: T 59 Nr. 3 (2017): the Classics
-
Elena Baliutytė,
Naujųjų pasakojimų naujieji mitai [Audinga Peluritytė, Senieji mitai, naujieji pasakojimai: apie naujausią lietuvių literatūrą]
,
Literatūra: T 49 Nr. 1 (2007): Lithuanian Literature
-
Aistė Birgerytė,
Neįgalaus kūno asmens tapatybės kaita XX amžiaus pirmoje pusėje: Prano Daunio Vargo keliais. Atsiminimai iš kovų dėl nepriklausomybės ir aklųjų gyvenimo
,
Literatūra: T 48 Nr. 6 (2006): Special Issue
-
Juldita Nagliuvienė,
’El Šaddaj kaip savimąstą paneigiantis ir gyvenimą transformuojantis principas. Kintančio Dievo idėja Thomo Manno tetralogijoje Juozapas ir jo broliai
,
Literatūra: T 47 Nr. 4 (2005): World Literatures
-
Ingrida Žindžiuvienė,
Transtextual Bridge Between the Postmodern and the Modern: the Theme of the “Otherness” in Monique Truong’s Novel the Book of Salt (2003) and Gertrude Stein’s The Autobiography of Alice B. Toklas (1932)
,
Literatūra: T 49 Nr. 5 (2007): Special Issue
-
Медина Елисова,
Pasaulio medis Boriso Pasternako pasaulio vaizdinyje: traukinio įvaizdis (rytinių slavų etnomitopoetinės sistemos projekcija)
,
Literatūra: T 49 Nr. 2 (2007): Russian Literature
-
Dalia Jakaitė,
Veidas ir transcendencija šiuolaikinėje lietuvių poezijoje (teologinės ir filosofinės etikos akiratis)
,
Literatūra: T 59 Nr. 1 (2017): Literature
-
Ramunė Bieliauskaitė,
Erdvės ir laiko poetika Bernardo Marie Koltèso pjesėse
,
Literatūra: T 46 Nr. 4 (2004): World Literatures
-
Kristina Sakalavičiūtė,
Balys Sruoga ir Levas Karsavinas: dramaturgo ir filosofo dialogai
,
Literatūra: T 52 Nr. 2 (2010): Russian Literature