Santrauka
Straipsnyje aptariama X a. islandų skaldo Egilio Skalagrimsono poezija, jos naujovės lyginamos su tradicine skaldų poezija. Pagrindinė skaldų žanrinė forma yra panegirika valdovui (drápa), kuri dažniausiai kuriama sudėtingu silabiniu drotkveto metru. Jos bruožai – pastovus skiemenų skaičius, aliteracijos ir vidiniai rimai. Palyginti su hipertrofuota menine forma, panegirikų turinys gana skurdus: apdainuojama valdovo drąsa ir šlovė, jo pergalės. Skalagrimsono poezija yra išsaugota Egilio sagos tekstuose. Šalia „atskirųjų posmų“ (lausavísur) išliko trys poemos, kuriose atsiskleidžia poeto talentas. Poema Galvos išpirka sukurta naujovišku metru rúnhenda, kuriam būdingas galūninis rimas, nevartotas senosios islandų poezijos. Šią panegiriką skaldas kūrė priverstinai, todėl ji skamba kaip iššūkis valdovui, jos kapotas ritmas bei tradicinių poetinių figūrų (keningų) gausa sukuria distanciją tarp poeto ir šlovinamojo. Giesmė Arinbjornui ir Skaudi sūnų netektis irgi įdiegia tam tikrų naujovių. Poetas atsisako griežtų metrikos kanonų, renkasi maksimaliai laisvą poetinę formą, kad galėtų išsakyti savo mintis ir jausmus. Skaldų poezija dažniausiai krypsta į išorinį subjektą, o Egilis šiose poemose atsigręžia į save: šlovina draugystę, aprauda savo giminės išnykimą, apmąsto nueitą gyvenimo kelią ir artėjančią mirtį. Egilis pirmasis skaldų poezijoje pavartojo lyrinius ir eleginius motyvus, atsisakė tradicinių keningų ir sukūrė savitą poetinį stilių.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Nijolė Vaičiulėnaitė-Kašelionienė,
Paryžius Lietuvos laikinosios sostinės akiratyje: Marko Zingerio Aplink fontaną, arba mažasis Paryžius
,
Literatūra: T 57 Nr. 4 (2015): World Literatures
-
Irena Ragaišienė,
Naujųjų moterų literatūra: atspindžiai Marian Keys romane Arbūzas
,
Literatūra: T 50 Nr. 5 (2008): Special Issue
-
Neringa Mikalauskienė,
TĖVO IR DUKTERS RYŠIO RESTAURAVIMO GALIMYBĖ HÉLÈNE CIXOUS KŪRINIUOSE "VIDUJE" IR "TAIGI, MANO TĖVO LAIŠKAI"
,
Literatūra: T 54 Nr. 4 (2012): World Literatures
-
Vita Paparinska,
Aristotelio Retorikos teksto tradicija po Aristotelio: nuo Atėnų iki Romos
,
Literatūra: T 51 Nr. 3 (2009): the Classics
-
Александр Иваницкий,
О символической «гетеротопии» Фауста (На материале I части трагедии Гете)
,
Literatūra: T 57 Nr. 5 (2015): Special Issue
-
Галина Михайлова,
Книга о союзе мысли и слова
,
Literatūra: T 58 Nr. 2 (2016): Russian Literature
-
Vytautas Ališauskas,
Apokrifinės literatūros aprėptis: diskusija dėl istorinių atribojimų ir žanro savitumo
,
Literatūra: T 58 Nr. 3 (2016): the Classics
-
Gintarė Petuchovaitė,
ANDRIEJAUS VOLANO RYKŠTĖS IR PENTINAI: EREZIJOS TRAMDYMAS
,
Literatūra: T 55 Nr. 1 (2013): Lithuanian Literature
-
Aniela Korzeniowska,
The Significance of Scots and Its Accents in Contemporary Scottish Literature, and Its Reflection in Translation
,
Literatūra: T 49 Nr. 5 (2007): Special Issue
-
Giedrė Šmitienė,
Tapatybės išgyvenimas: Julijono Lindės-Dobilo Blūdo analizė
,
Literatūra: T 48 Nr. 6 (2006): Special Issue