Santrauka
Straipsnyje aptariama X a. islandų skaldo Egilio Skalagrimsono poezija, jos naujovės lyginamos su tradicine skaldų poezija. Pagrindinė skaldų žanrinė forma yra panegirika valdovui (drápa), kuri dažniausiai kuriama sudėtingu silabiniu drotkveto metru. Jos bruožai – pastovus skiemenų skaičius, aliteracijos ir vidiniai rimai. Palyginti su hipertrofuota menine forma, panegirikų turinys gana skurdus: apdainuojama valdovo drąsa ir šlovė, jo pergalės. Skalagrimsono poezija yra išsaugota Egilio sagos tekstuose. Šalia „atskirųjų posmų“ (lausavísur) išliko trys poemos, kuriose atsiskleidžia poeto talentas. Poema Galvos išpirka sukurta naujovišku metru rúnhenda, kuriam būdingas galūninis rimas, nevartotas senosios islandų poezijos. Šią panegiriką skaldas kūrė priverstinai, todėl ji skamba kaip iššūkis valdovui, jos kapotas ritmas bei tradicinių poetinių figūrų (keningų) gausa sukuria distanciją tarp poeto ir šlovinamojo. Giesmė Arinbjornui ir Skaudi sūnų netektis irgi įdiegia tam tikrų naujovių. Poetas atsisako griežtų metrikos kanonų, renkasi maksimaliai laisvą poetinę formą, kad galėtų išsakyti savo mintis ir jausmus. Skaldų poezija dažniausiai krypsta į išorinį subjektą, o Egilis šiose poemose atsigręžia į save: šlovina draugystę, aprauda savo giminės išnykimą, apmąsto nueitą gyvenimo kelią ir artėjančią mirtį. Egilis pirmasis skaldų poezijoje pavartojo lyrinius ir eleginius motyvus, atsisakė tradicinių keningų ir sukūrė savitą poetinį stilių.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Birutė Meržvinskaitė,
Apie šlovinimo logiką Simono Dacho poezijoje
,
Literatūra: T 50 Nr. 4 (2008): World Literatures
-
Jovita Dikmonienė,
Antikinių dramų pastatymai Lietuvoje
,
Literatūra: T 46 Nr. 3 (2004): the Classics
-
Aleksej Burov,
Į ateitį nukreiptos nostalgijos beieškant, arba eschatologinis ilgesys vokiečių viduramžių literatūroje
,
Literatūra: T 59 Nr. 4 (2017): World Literatures
-
Vanda Zaborskaitė,
ealistinė literatūra kaip Europos kultūros ženklas
,
Literatūra: T 48 Nr. 1 (2006): Lithuanian Literature
-
Journal Literatūra,
Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedra 2005 metais / Lituanistinių tyrimų projektas „Littera“ / Lietuvos lyginamosios literatūros asociacija / Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Šiuolaikinės literatūros skyrius 2005 metais / Šiaulių universiteto Literatūros istorijos ir teorijos katedra 2005 metais / Apie Vilniaus pedagoginio universiteto Lietuvių literatūros ir Visuotinės literatūros katedras 2005 metais / Klaipėdos universiteto literatūros katedra / Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių literatūros katedra. 2005-aisiais nudirbti darbai
,
Literatūra: T 48 Nr. 1 (2006): Lithuanian Literature
-
Aleksej Burov,
Modestas Kraužlys,
Frau Avos Antikristas. Poemos kompozicijos analizė ir vertimas į lietuvių kalbą
,
Literatūra: T 62 Nr. 4 (2020): Literatūra
-
Eugenija Ulčinaitė,
Ovidijaus Tristia: poeto tremties istorija
,
Literatūra: T 56 Nr. 3 (2014): the Classics
-
Eglė Kačkutė,
Migrantės motinos tapatumas Betty Quan dramoje "Gimtoji kalba"
,
Literatūra: T 57 Nr. 4 (2015): World Literatures
-
Viktorija Daujotytė-Pakerienė,
DVILYPĖ MENO KŪRINIO PRIGIMTIS: FORMULĖ IR FORMA
,
Literatūra: T 55 Nr. 1 (2013): Lithuanian Literature
-
Regina Rudaitytė,
Redakcinė kolegija ir turinys
,
Literatūra: T 61 Nr. 4 (2019): Literature