Santrauka
Straipsnyje aptariama X a. islandų skaldo Egilio Skalagrimsono poezija, jos naujovės lyginamos su tradicine skaldų poezija. Pagrindinė skaldų žanrinė forma yra panegirika valdovui (drápa), kuri dažniausiai kuriama sudėtingu silabiniu drotkveto metru. Jos bruožai – pastovus skiemenų skaičius, aliteracijos ir vidiniai rimai. Palyginti su hipertrofuota menine forma, panegirikų turinys gana skurdus: apdainuojama valdovo drąsa ir šlovė, jo pergalės. Skalagrimsono poezija yra išsaugota Egilio sagos tekstuose. Šalia „atskirųjų posmų“ (lausavísur) išliko trys poemos, kuriose atsiskleidžia poeto talentas. Poema Galvos išpirka sukurta naujovišku metru rúnhenda, kuriam būdingas galūninis rimas, nevartotas senosios islandų poezijos. Šią panegiriką skaldas kūrė priverstinai, todėl ji skamba kaip iššūkis valdovui, jos kapotas ritmas bei tradicinių poetinių figūrų (keningų) gausa sukuria distanciją tarp poeto ir šlovinamojo. Giesmė Arinbjornui ir Skaudi sūnų netektis irgi įdiegia tam tikrų naujovių. Poetas atsisako griežtų metrikos kanonų, renkasi maksimaliai laisvą poetinę formą, kad galėtų išsakyti savo mintis ir jausmus. Skaldų poezija dažniausiai krypsta į išorinį subjektą, o Egilis šiose poemose atsigręžia į save: šlovina draugystę, aprauda savo giminės išnykimą, apmąsto nueitą gyvenimo kelią ir artėjančią mirtį. Egilis pirmasis skaldų poezijoje pavartojo lyrinius ir eleginius motyvus, atsisakė tradicinių keningų ir sukūrė savitą poetinį stilių.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Romualdas Skunčikas,
Viktorija Vaitkevičiūtė,
Vitalija Pilipauskaitė,
Geriausi 2005-ųjų studentai lituanistai – Klaipėdoje / Apie naujausius doktorantų humanitarinius tyrinėjimus / Jubiliejinė studentų lituanistų mokslinė konferencija Vilniaus universitete
,
Literatūra: T 48 Nr. 1 (2006): Lithuanian Literature
-
Regina Rudaitytė,
CHARLESO DICKENSO KŪRYBOS RECEPCIJA LIETUVIŲ LITERATŪROS KRITIKOJE (III dalis)
,
Literatūra: T 54 Nr. 4 (2012): World Literatures
-
Skirmantas Valentas,
Polilingvizmas kaip „grįžimas namõ“: tarp Babilono katastrofos ir Jeruzalės Sekminių stebuklo. Vlado Braziūno poezijos at(si)vėrimai
,
Literatūra: T 48 Nr. 1 (2006): Lithuanian Literature
-
Tomas Veteikis,
Savęs pateikimo (savivaizdos) aspektai Isokrato kalbose
,
Literatūra: T 56 Nr. 3 (2014): the Classics
-
Veronika Gerliakienė,
Trumpieji Vilniaus bažnyčių įrašai: klasifikacijos ir apibrėžties problemos
,
Literatūra: T 46 Nr. 3 (2004): the Classics
-
Laura Laurušaitė,
Postamentas postkolonializmui
,
Literatūra: T 52 Nr. 1 (2010): Lithuanian Literature
-
Jadvyga Bajarūnienė,
Vokiečių ekspresionizmas tarpukario lietuvių literatūros kritikoje
,
Literatūra: T 50 Nr. 5 (2008): Special Issue
-
Jūratė Levina,
Tekstinių ir diskursinių ribų laužymas Johno Banville’io romane Atėnė
,
Literatūra: T 46 Nr. 4 (2004): World Literatures
-
Vytautas Bikulčius,
Pasakojimo ypatybės Érico Chevillard’o romane "AUTORIUS IR AŠ"
,
Literatūra: T 55 Nr. 4 (2013): World Literatures
-
Dagnė Beržaitė,
Apie bendras rusų literatūros klasikos vertimo į lietuvių kalbą tendencijas
,
Literatūra: T 59 Nr. 2 (2017): Russian Literature