Santrauka
Straipsnyje aptariama X a. islandų skaldo Egilio Skalagrimsono poezija, jos naujovės lyginamos su tradicine skaldų poezija. Pagrindinė skaldų žanrinė forma yra panegirika valdovui (drápa), kuri dažniausiai kuriama sudėtingu silabiniu drotkveto metru. Jos bruožai – pastovus skiemenų skaičius, aliteracijos ir vidiniai rimai. Palyginti su hipertrofuota menine forma, panegirikų turinys gana skurdus: apdainuojama valdovo drąsa ir šlovė, jo pergalės. Skalagrimsono poezija yra išsaugota Egilio sagos tekstuose. Šalia „atskirųjų posmų“ (lausavísur) išliko trys poemos, kuriose atsiskleidžia poeto talentas. Poema Galvos išpirka sukurta naujovišku metru rúnhenda, kuriam būdingas galūninis rimas, nevartotas senosios islandų poezijos. Šią panegiriką skaldas kūrė priverstinai, todėl ji skamba kaip iššūkis valdovui, jos kapotas ritmas bei tradicinių poetinių figūrų (keningų) gausa sukuria distanciją tarp poeto ir šlovinamojo. Giesmė Arinbjornui ir Skaudi sūnų netektis irgi įdiegia tam tikrų naujovių. Poetas atsisako griežtų metrikos kanonų, renkasi maksimaliai laisvą poetinę formą, kad galėtų išsakyti savo mintis ir jausmus. Skaldų poezija dažniausiai krypsta į išorinį subjektą, o Egilis šiose poemose atsigręžia į save: šlovina draugystę, aprauda savo giminės išnykimą, apmąsto nueitą gyvenimo kelią ir artėjančią mirtį. Egilis pirmasis skaldų poezijoje pavartojo lyrinius ir eleginius motyvus, atsisakė tradicinių keningų ir sukūrė savitą poetinį stilių.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Nijolė Juchnevičienė,
Tautiniai stereotipai klasikinėje ir romėniškojoje Graikijoje: Herodotas ir Diodoras apie graikus ir kitus
,
Literatūra: T 48 Nr. 3 (2006): the Classics
-
Ana Marija Marija Mackevič,
Bella plus quam ciuilia: tradicijų griovimas ir romėniškumo mirtis Lukano farsalijoje
,
Literatūra: T 60 Nr. 3 (2018): the Classics
-
Галина Михайлова,
Шекспировский тезаурус Анны Ахматовой: королева Гертруда
,
Literatūra: T 54 Nr. 2 (2012): Russian Literature
-
Dainius Razauskas,
MAIRONIO MĮSLĖ
,
Literatūra: T 55 Nr. 1 (2013): Lithuanian Literature
-
Елена Коницкая,
КНИГА О РУССКИХ ЛИТВЫ: XX–XXI ВВ.
,
Literatūra: T 55 Nr. 2 (2013): Russian Literature
-
Inga Mitunevičiūtė,
Liudmilos Petruševskajos „dirbtinė“ rusų kalba kaip iššūkis vertėjui. Lingvistinių pasakaičių Пуськи Бятые vertimai
,
Literatūra: T 52 Nr. 2 (2010): Russian Literature
-
Raminta Važgėlaitė,
Platono Valstybininkas: draminiai aspektai ir filosofinis mitas
,
Literatūra: T 55 Nr. 3 (2013): the Classics
-
Jūratė Sprindytė,
Vieno lietuvių prozos ciklo apibrėžtys
,
Literatūra: T 63 Nr. 1 (2021): Literature
-
Nijolė Juchnevičienė,
Klasikinė filologija ideologijos gniaužtuose (1940–1953 metai)
,
Literatūra: T 55 Nr. 3 (2013): the Classics
-
Regina Rudaitytė,
CHARLESO DICKENSO KŪRYBOS RECEPCIJA LIETUVIŲ LITERATŪROS KRITIKOJE (III dalis)
,
Literatūra: T 54 Nr. 4 (2012): World Literatures