Santrauka
Straipsnyje aptariama X a. islandų skaldo Egilio Skalagrimsono poezija, jos naujovės lyginamos su tradicine skaldų poezija. Pagrindinė skaldų žanrinė forma yra panegirika valdovui (drápa), kuri dažniausiai kuriama sudėtingu silabiniu drotkveto metru. Jos bruožai – pastovus skiemenų skaičius, aliteracijos ir vidiniai rimai. Palyginti su hipertrofuota menine forma, panegirikų turinys gana skurdus: apdainuojama valdovo drąsa ir šlovė, jo pergalės. Skalagrimsono poezija yra išsaugota Egilio sagos tekstuose. Šalia „atskirųjų posmų“ (lausavísur) išliko trys poemos, kuriose atsiskleidžia poeto talentas. Poema Galvos išpirka sukurta naujovišku metru rúnhenda, kuriam būdingas galūninis rimas, nevartotas senosios islandų poezijos. Šią panegiriką skaldas kūrė priverstinai, todėl ji skamba kaip iššūkis valdovui, jos kapotas ritmas bei tradicinių poetinių figūrų (keningų) gausa sukuria distanciją tarp poeto ir šlovinamojo. Giesmė Arinbjornui ir Skaudi sūnų netektis irgi įdiegia tam tikrų naujovių. Poetas atsisako griežtų metrikos kanonų, renkasi maksimaliai laisvą poetinę formą, kad galėtų išsakyti savo mintis ir jausmus. Skaldų poezija dažniausiai krypsta į išorinį subjektą, o Egilis šiose poemose atsigręžia į save: šlovina draugystę, aprauda savo giminės išnykimą, apmąsto nueitą gyvenimo kelią ir artėjančią mirtį. Egilis pirmasis skaldų poezijoje pavartojo lyrinius ir eleginius motyvus, atsisakė tradicinių keningų ir sukūrė savitą poetinį stilių.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Aušra Martišiūtė,
Sakralaus ir demoniško miesto vaizdiniai lietuvių dramaturgijoje
,
Literatūra: T 48 Nr. 1 (2006): Lithuanian Literature
-
Vytautas Martinkus,
Nebaigti tereiškia pabaigti [Albertas Zalatorius, Vincas Krėvė. Nebaigta monografija, 2003]
,
Literatūra: T 47 Nr. 1 (2005): Lithuanian Literature
-
Gintautas Mažeikis,
Didysis propagandos subjektas: pokomunistinių autobiografijų pėdsakais
,
Literatūra: T 50 Nr. 1 (2008): Lithuanian Literature
-
Christian Laes,
Poliglotai senovės Romoje: sociokultūrinės istorijos rekonstrukcija remiantis anekdotais
,
Literatūra: T 55 Nr. 3 (2013): the Classics
-
Austė Nakienė,
Lietuvių muzikos tautiškumo problema. Pietryčių Lietuvos liaudies melodijos XX a. I pusės fonografo įrašuose
,
Literatūra: T 48 Nr. 5 (2006): Special Issue
-
Dalia Čiočytė,
Religinė ir tautinė tapatybė Antano Baranausko poetinėje autorefleksijoje
,
Literatūra: T 48 Nr. 5 (2006): Special Issue
-
Sigita Barniškienė,
Das Wortspiel in Manfred Peter Heins Gedichten
,
Literatūra: T 49 Nr. 5 (2007): Special Issue
-
Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė,
XVIII amžiaus antrosios pusės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės universalieji laikmačiai: Vilniaus ir Gardino kalendoriai
,
Literatūra: T 52 Nr. 1 (2010): Lithuanian Literature
-
Thierry Laurent,
Didžiojo karo vaizdavimas šiuolaikiniame prancūzų romane
,
Literatūra: T 59 Nr. 4 (2017): World Literatures
-
Aistė Birgerytė,
Viktorija Šeina,
Giedrė Šmitienė, „Kūno fenomenologija Alfonso Nykos-Niliūno tekstuose“ / Mindaugas Kvietkauskas, „Ankstyvasis Vilniaus literatūrinis modernizmas (1904–1915)“
,
Literatūra: T 48 Nr. 1 (2006): Lithuanian Literature