Santrauka
Straipsnyje aptariama X a. islandų skaldo Egilio Skalagrimsono poezija, jos naujovės lyginamos su tradicine skaldų poezija. Pagrindinė skaldų žanrinė forma yra panegirika valdovui (drápa), kuri dažniausiai kuriama sudėtingu silabiniu drotkveto metru. Jos bruožai – pastovus skiemenų skaičius, aliteracijos ir vidiniai rimai. Palyginti su hipertrofuota menine forma, panegirikų turinys gana skurdus: apdainuojama valdovo drąsa ir šlovė, jo pergalės. Skalagrimsono poezija yra išsaugota Egilio sagos tekstuose. Šalia „atskirųjų posmų“ (lausavísur) išliko trys poemos, kuriose atsiskleidžia poeto talentas. Poema Galvos išpirka sukurta naujovišku metru rúnhenda, kuriam būdingas galūninis rimas, nevartotas senosios islandų poezijos. Šią panegiriką skaldas kūrė priverstinai, todėl ji skamba kaip iššūkis valdovui, jos kapotas ritmas bei tradicinių poetinių figūrų (keningų) gausa sukuria distanciją tarp poeto ir šlovinamojo. Giesmė Arinbjornui ir Skaudi sūnų netektis irgi įdiegia tam tikrų naujovių. Poetas atsisako griežtų metrikos kanonų, renkasi maksimaliai laisvą poetinę formą, kad galėtų išsakyti savo mintis ir jausmus. Skaldų poezija dažniausiai krypsta į išorinį subjektą, o Egilis šiose poemose atsigręžia į save: šlovina draugystę, aprauda savo giminės išnykimą, apmąsto nueitą gyvenimo kelią ir artėjančią mirtį. Egilis pirmasis skaldų poezijoje pavartojo lyrinius ir eleginius motyvus, atsisakė tradicinių keningų ir sukūrė savitą poetinį stilių.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Alius Jaskelevičius,
Daimonologija Apulėjaus veikale De Deo Socratis
,
Literatūra: T 57 Nr. 3 (2015): the Classics
-
Eugenija Ulčinaitė,
Mokyklinis jėzuitų teatras – politinio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teatro dalis
,
Literatūra: T 46 Nr. 3 (2004): the Classics
-
Aušra Martišiūtė,
Tautinės tapatybės suvokimo raida misterijose
,
Literatūra: T 48 Nr. 5 (2006): Special Issue
-
Leonidas Donskis,
Moderniųjų jausmų sociogenezė: meilė ir draugystė Miguelio de Cervanteso “Don Kichote” ir Williamo Shakespeare’o “Romeo ir Džuljetoje”
,
Literatūra: T 48 Nr. 4 (2006): World Literatures
-
Инга Видугирите,
«Вильна» Константина Бальмонта: русский голос в вильнюсском тексте литовской литературы
,
Literatūra: T 53 Nr. 2 (2011): Russian Literature
-
Jovita Dikmonienė,
Senekos dramų herojų jausmų raiška ir poveikis žiūrovams
,
Literatūra: T 50 Nr. 3 (2008): the Classics
-
Александр Вавжиньчак,
Vladimiras Putinas kaip literatūrinis herojus
,
Literatūra: T 49 Nr. 2 (2007): Russian Literature
-
Genovaitė Dručkutė,
Oskaro Milašiaus kelionė į Lietuvą
,
Literatūra: T 60 Nr. 4 (2018): Studies of Western Literature
-
Mgr. Aneta Petrová,
Čekų, slovakų ir lietuvių esė sampratos šiandien: dvi skirtingos stiliaus sferų dominantės
,
Literatūra: T 57 Nr. 1 (2015): Lithuanian Literature
-
Audronė Kučinskienė,
Divinacija prieš Cecilijų Cicerono retorikos kontekste
,
Literatūra: T 52 Nr. 3 (2010): the Classics