Santrauka
Straipsnyje aptariama X a. islandų skaldo Egilio Skalagrimsono poezija, jos naujovės lyginamos su tradicine skaldų poezija. Pagrindinė skaldų žanrinė forma yra panegirika valdovui (drápa), kuri dažniausiai kuriama sudėtingu silabiniu drotkveto metru. Jos bruožai – pastovus skiemenų skaičius, aliteracijos ir vidiniai rimai. Palyginti su hipertrofuota menine forma, panegirikų turinys gana skurdus: apdainuojama valdovo drąsa ir šlovė, jo pergalės. Skalagrimsono poezija yra išsaugota Egilio sagos tekstuose. Šalia „atskirųjų posmų“ (lausavísur) išliko trys poemos, kuriose atsiskleidžia poeto talentas. Poema Galvos išpirka sukurta naujovišku metru rúnhenda, kuriam būdingas galūninis rimas, nevartotas senosios islandų poezijos. Šią panegiriką skaldas kūrė priverstinai, todėl ji skamba kaip iššūkis valdovui, jos kapotas ritmas bei tradicinių poetinių figūrų (keningų) gausa sukuria distanciją tarp poeto ir šlovinamojo. Giesmė Arinbjornui ir Skaudi sūnų netektis irgi įdiegia tam tikrų naujovių. Poetas atsisako griežtų metrikos kanonų, renkasi maksimaliai laisvą poetinę formą, kad galėtų išsakyti savo mintis ir jausmus. Skaldų poezija dažniausiai krypsta į išorinį subjektą, o Egilis šiose poemose atsigręžia į save: šlovina draugystę, aprauda savo giminės išnykimą, apmąsto nueitą gyvenimo kelią ir artėjančią mirtį. Egilis pirmasis skaldų poezijoje pavartojo lyrinius ir eleginius motyvus, atsisakė tradicinių keningų ir sukūrė savitą poetinį stilių.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Eugenija Ulčinaitė,
Ovidijaus Herojės: tarp dramos, lyrikos ir epo
,
Literatūra: T 50 Nr. 3 (2008): the Classics
-
Наталья Ковтун,
Сонечки в новейшей русской прозе: к проблеме художественной трансформации мифологемы софийности
,
Literatūra: T 53 Nr. 2 (2011): Russian Literature
-
Галина Михайлова,
Между гранитной вазой и дверью дворца. Еще раз о «летнем саде» Анны Ахматовой
,
Literatūra: T 60 Nr. 2 (2018): Russian Literature
-
Таисия Лаукконен,
Sovietinės poetės naujasis nuoširdumas: Jelenos Širman „Paskutinės eilės“
,
Literatūra: T 52 Nr. 2 (2010): Russian Literature
-
Ирина Куликова,
XVIII amžiaus rusų komedijos tarnaitės tipas
,
Literatūra: T 52 Nr. 2 (2010): Russian Literature
-
Jadvyga Krūminienė,
Johno Donne’o homilijos: paradoksas kaip teopoetinio sužadinimo instrumentas
,
Literatūra: T 46 Nr. 4 (2004): World Literatures
-
France Grenaudier-Klijn,
Lagaminas kaip objektas Patricko Modiano romanuose „Liūdesio vila“, „Pavasario šuo“ ir „Kad nepasiklystumei kvartale“: nutylėta nostalgija
,
Literatūra: T 59 Nr. 4 (2017): World Literatures
-
Inga Bartkuvienė,
Subjektyvumo projektai Paulio Celano eilėraščiuose
,
Literatūra: T 52 Nr. 4 (2010): World Literatures
-
iktorija Daujotytė-Pakerienė,
Ezoterizmas literatūroje ir literatūros istorijoje
,
Literatūra: T 47 Nr. 1 (2005): Lithuanian Literature
-
Rūta Šlapkauskaitė,
Multikultūralizmo problema Kanados literatūroje
,
Literatūra: T 47 Nr. 4 (2005): World Literatures