Santrauka
Straipsnyje aptariama X a. islandų skaldo Egilio Skalagrimsono poezija, jos naujovės lyginamos su tradicine skaldų poezija. Pagrindinė skaldų žanrinė forma yra panegirika valdovui (drápa), kuri dažniausiai kuriama sudėtingu silabiniu drotkveto metru. Jos bruožai – pastovus skiemenų skaičius, aliteracijos ir vidiniai rimai. Palyginti su hipertrofuota menine forma, panegirikų turinys gana skurdus: apdainuojama valdovo drąsa ir šlovė, jo pergalės. Skalagrimsono poezija yra išsaugota Egilio sagos tekstuose. Šalia „atskirųjų posmų“ (lausavísur) išliko trys poemos, kuriose atsiskleidžia poeto talentas. Poema Galvos išpirka sukurta naujovišku metru rúnhenda, kuriam būdingas galūninis rimas, nevartotas senosios islandų poezijos. Šią panegiriką skaldas kūrė priverstinai, todėl ji skamba kaip iššūkis valdovui, jos kapotas ritmas bei tradicinių poetinių figūrų (keningų) gausa sukuria distanciją tarp poeto ir šlovinamojo. Giesmė Arinbjornui ir Skaudi sūnų netektis irgi įdiegia tam tikrų naujovių. Poetas atsisako griežtų metrikos kanonų, renkasi maksimaliai laisvą poetinę formą, kad galėtų išsakyti savo mintis ir jausmus. Skaldų poezija dažniausiai krypsta į išorinį subjektą, o Egilis šiose poemose atsigręžia į save: šlovina draugystę, aprauda savo giminės išnykimą, apmąsto nueitą gyvenimo kelią ir artėjančią mirtį. Egilis pirmasis skaldų poezijoje pavartojo lyrinius ir eleginius motyvus, atsisakė tradicinių keningų ir sukūrė savitą poetinį stilių.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Liucija Černiuvienė,
Vertimo poetika, etika ir politika: George’o R. R. Martino romano A Game Of Thrones vertimo į lietuvių ir prancūzų kalbą analizė
,
Literatūra: T 57 Nr. 4 (2015): World Literatures
-
Vita Paparinska,
Aukso vilna ir auksavilnis avinas: antikinių literatūros šaltinių liudijimai ir interpretacija
,
Literatūra: T 59 Nr. 3 (2017): the Classics
-
Kristina Svarevičiūtė,
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo graikiškas laiškas Bizantijos epistolografijos kontekste
,
Literatūra: T 53 Nr. 3 (2011): the Classics
-
Julia Kozlov,
Nacionalinio/etninio identiteto problema Dinos Rubinos kūryboje
,
Literatūra: T 46 Nr. 2 (2004): Russian Literature
-
Dainora Pociūtė,
Psalmės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giesmynuose. XVI amžius: nuo Nesvyžiaus Katekizmo iki lietuviškųjų Merkelio Petkevičiaus vertimų
,
Literatūra: T 47 Nr. 1 (2005): Lithuanian Literature
-
Александр Федута,
Коровьев сказал правду (И. И. Панаев в романе М. А. Булгакова «Мастер и Маргарита»)
,
Literatūra: T 53 Nr. 2 (2011): Russian Literature
-
Rimantas Kmita,
Rašytojų santykis su valdžia sovietmečiu: metodologiniai sprendimai vokiečių literatūros moksle
,
Literatūra: T 53 Nr. 1 (2011): Lithuanian Literature
-
Ingrida Kisieliūtė,
S. Ševyriovo straipsnis „Raštija ir prekyba“ (1835 m.): žurnalo „Biblioteka dlia čtenija“ kritika
,
Literatūra: T 58 Nr. 2 (2016): Russian Literature
-
Rūta Šlapkauskaitė,
Multikultūralizmo užburti: Irene Guilford Glėbys ir Antano Šileikos Gyvenimas išsimokėtinai
,
Literatūra: T 50 Nr. 4 (2008): World Literatures
-
Audronė Kučinskienė,
Audronė Kairienė,
Dalia Staškevičienė,
Antikinių vardų lietuvinimas: tarp tradicijos ir naujovių
,
Literatūra: T 57 Nr. 3 (2015): the Classics